Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie medžiai turi kaip ir kiti ąžuolai. Bekočių ąžuolų gilės susitelkusios į kekes, o jų kepurėlės prie šakos tvirtinasi tiesiogiai, be kotelio. Manoma, kad šis rūšis čia liko iš tų laikų, kai Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis.
Yra dar keletas skiriamųjų požymių. Šio ąžuolo lapai turi 1-2 cm ilgio lapkotį. Bekočių ąžuolų stiebai liekni, žievė smulkiau sueižėjus nei paprastojo ąžuolo, o augti gali sausesnėse ir mažiau derlingose vietovėse.Bekočių ąžuolų galima pamatyti Trako miško pažintiniame take, kurio pradžia nutolus 0,9 km nuo kelio Seirijai – Lazdijai. Tako pradžios WGS koordinatės – 54.231075, 23.754151. Takas ant medžių nužymėtas žaliais žmogeliukais baltame fone.
Šis ruduo ypač tinkamas bekočio ąžuolo paieškai ir stebėjimui. Ant pažintinio tako mėtosi per stiprius vėjus nudraskytų bekočio ąžuolo šakelių, o kai kurios ir su gilėmis. Pirmoji tako dalis eina per Tako rezervato teritoriją, todėl neišklyskite iš tako. Tako viduryje lankytojų akis ir skrandį džiugina tarpinio tipo pelkė. Spalio viduryje ant samanų kupstų raudonuoja prisirpusios ir dar nenuskintos spanguolės.
Pabandytumėte patys ąžuolais užaugti ir jais išlikti! Už tai ir nedaug savanorių jais būti.
Čia aprašomi auga net ir skurdžioje žemėje. Kažin, o jei kas nors, netoliese tokio gyvenantis, pasiryžtų ilgamečiam eksperimentui: Reguliariai neštų prie jo maisto atliekas (išsk. rūgščias, sūrias, įv. konservus) – lupenas, seną, gesti pradėjusį maistą, muilinas pamazgas (tik ūkinio muilo, jokių feirių!). Kaimynas taip savo slyvą lepino. Tai ši grožiu, dydžiu, vešlumu liepoms nenusileido. Gaila, kad nešovė į galvą prieš 10 m. Jau galima buvo tokį ąžuolą 100-čiui išlepinti. Jei toks šalia vandens telkinio augtų, jau grožėtųsi savo atspindžiu vandenyje, lyg bajoras.
Nenešk prie Ąžuolo savo tų ATLIEKŲ!
Užtenka, į lietuvių kalbą nenuilstamai bruki savo atliekas…
eksperimentui – bandymui ?
Reguliariai – pastoviai ?
Koks mielas!..