Daugiau kaip 600 kilometrų per Jakutijos šiaurę pėsčiomis ir plaukiant kanojomis – tokiam ekstremaliam žygiui šiuo metu ruošiasi keturi patyrę žygeiviai iš Lietuvos. Ekspedicijoje „Lapteviečių pėdomis“ kirsdami Verchojansko kalnagūbrį ir pereidami iš Janos upės į Leną, jie simboliškai sujungs dvi „tremties upes“, taip pagerbdami birželio 14-osios tremtinių atminimą.
Šių metų rugpjūtį sukanka 75 metai, kai 1941 m. birželio 14-osios dienos tremtiniai iš Lietuvos buvo išlaipinti Lenos deltos salose, prie Laptevų jūros – amžino įšalo žemėje.
„Ekspedicija sieks priminti tremtinių-lapteviečių istoriją ir įprasminti ją „išgyvenimo“ patirties žygiu. Atšiauriame krašte ant Lenos ir Janos krantų išlaipinti žmonės buvo palikti likimo valiai, daugelis žuvo pirmąją žiemą. Šiandien laikas ir gamtos stichijos trina šios istorijos ženklus, kažkada stovėję barakai yra sunykę, greitai nebeliks net žymės, kad ten kažkada buvo tremtinių gyvenvietės“, – teigia ekspedicijos sumanytojas, lapteviečio sūnus Gediminas Andriukaitis.
1989 m. buvo surengta ekspedicija, kurioje Lenos deltos salose pastatyti atminimo paminklai, į Lietuvą pargabenti žuvusiųjų tremtinių palaikai. Tačiau, kokia yra buvusių tremtinių gyvenviečių ir kapų būklė šiandien, žinoma nedaug.
Didžioji dalis žygio kelio drieksis per negyvenamus ir žmonių nelankomus Verchojansko kalnagūbrio slėnius. Paskutinis žygis šiose vietose vyko 1985 metais, tad žygeiviai galės pasikliauti tik vienas kitu ir savo gebėjimais. Liepos 1 d. prasidėsiantis, ir daugiau, kaip mėnesį, truksiantis žygis per kalnus baigsis Kiusiūro kaime – vienoje iš Lietuvos gyventojų tremties vietų, kur žygio dalyviai tikisi rasti gyvų Lietuvos tremtinių palikuonių. Nusisamdę motorines valtis jie persikels į apleistą Bulūno kaimą, galiausiai pasieks Lenos deltos pradžioje esančią Tit-Arų salą, kurioje šalia apleistų tremtinių kapų stovi 1989 m. žygio dalyvių pastatytas paminklas.
„Mano senelio atsiminimuose aprašyti įvykiai, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, atrodo tokie dramatiški ir ekstremalūs, kad sunku patikėti, jog visa tai vyko iš tikrųjų. Todėl per keletą metų subrendo mintis nukeliauti į tas vietas ir pabandyti patirti bent mažą dalį to, ką patyrė tremtiniai-lapteviečiai, būdami toli už poliarinio rato ribos“, – apie žygio sumanymą pasakoja G. Andriukaitis.
Apie tremtinius-lapteviečius ir šį žygį jau pradėtas kurti dokumentinis multimedijų pasakojimas, kurį rengia šiuolaikinių medijų žurnalistikos agentūra „Nanook“. Ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusios agentūros kuriamoje interaktyvioje istorijoje persipins tremtinių atsiminimai, archyvinė medžiaga ir žygeivių parvežti įspūdžiai. Šį dokumentinį projektą žadama pristatyti spalio pabaigoje, šventėje „Nepatogus kinas“.
Žygį „Laptviečių pėdomis“ remia Kembridžo universiteto poliarinių tyrimų institutas, Lietuvos kultūros taryba ir turistinės įrangos platintojas „Montis magia“.
