A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (4): Sėlių g. 38 bei 36 (nuotraukos)

 Vilniuje, Žvėryne, Sėlių g. namas Nr. 38 nebuvo registrinis, tai yra, nebuvo įtrauktas į valstybės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau apsilankę čia galėjome pamatyti tai, ko Žvėryne daugiau nebuvo. Daug metų stovėjo užkaltais langais ir durimis. Kažkiek laiko duryse buvo landa.

Viduje, kur tvyrojo tamsa, fotografuota su blykste. Tolimame kampe buvo pastatyta apdegusi kapų žvakė, paklotas platus faneros lakštas, pluoštas kažkokių rūbų, tad čia buvo laikinas kažkieno prieglobstis. Kai savininkui įnamis įgriso, tvirčiau užkalė duris, tuo pat ir spalvotus verandos langelius. Namas dar tebestovėjo 2016-ųjų pavasarį, o šiais metais susiruošus padaryti bendrą viso namo nuotrauką, berasta tik plyna vieta.

Pagrindiniame, šiaurės, fasade (iš Sėlių gatvės pusės) buvo veranda (1 ir 2 nuotr.). Atkreiptinas dėmesys į langelių formų variantus priekinėje verandos sienoje, abipus durų: stačiakampiai, lygiakraščiai ir statieji trikampiai, netaisyklingi keturkampiai bei penkiakampiai ir centre rombai. Formos sudėliotos mozaikos principu, originaliai.  

Apskritai, stebėdami senuosius Žvėryno medinius namus pastebime, jog pjaustydami stiklus meistrai buvo išradingi ir mėgo tą daryti: galima rasti netikėtų variantų, tokių formų, kurias išpjauti buvo sudėtinga.

Veranda turėjo spalvotus stikliukus (3 ir 4 nuotr.). Galima numanyti, jog tai tik likučiai čia buvusios spalvų mozaikos.

Langai turėjo drožinėtus sandrikus (5 nuotr.). Tai stilizuotas augalinis motyvas. Itin panašių (vis dėlto kiek kitokių) sandrikų Žvėryno namų pagrindiniuose languose nedaug, bet yra: S. Moniuškos g. 9 ir 10, Treniotos g. 23 ir 25, Vytauto g. 49.

Kerčios papuoštos profiliuotais geometriniais ornamentais: rombai ir tarp jų skrituliai, viršuje ir apačioje skersinės prikaltės (6 nuotr.). Rombų ir skritulių motyvų variacijų yra Kęstučio g. 30, Lenktosios g. 7 bei 30 namų kerčiose.

Name rasta įdomios konstrukcijos krosnis (7 ir 8 nuotr.). Siena prie pakuros apklijuota spalvotomis keraminėmis plytelėmis. Nugriovus namą, šioje vietoje rasta plytos (iš krosnies arba dūmtraukio sistemos, nes vienas šonas juodai aprūkęs) nuolauža  su gamintojo identifikacinio raidinio įspaudo fragmentu (9 nuotr.).

Šio namo kieme stovėjo kitas, paralelinis, namas Sėlių 36, kurio pagrindinis fasadas buvo atsuktas į vakarus, taigi stačiu kampu į pirmąjį namą. Galima numanyti, jog šiuodu namus buvo pasistatęs vienas savininkas. Tokių paralelinių namų (“dvynių”) Žvėryne yra: Vytauto g. 27 ir 29, 39 (du namai), 61 ir 63, Stanislovo Moniuškos g. 10 (du namai), Pušų g. 19 (du), Latvių g. 46 (du) ir kt. Birutės g. 1 numeriu  pažymėtoje teritorijoje yra net didelis pastatų kompleksas. Vienu atveju tokie namai itin panašūs, turi vienodą puošybą, kitu atveju jie skirtingi. Kalbamu atveju ant paralelinio namo ornamentų ar kitokios puošybos nerasta.

Name buvo krosnis, papuošta glazūruotais rausvai oranžinės spalvos kokliais (10 nuotr.). Juose – ornamentas su originaliu motyvu (11 nuotr.). Kaip matėme Kęstučio g. 53 namo krosnies koklyje (9 nuotr.)  buvo pavaizduotas augalinis supintų dviejų burtažolių ramunių (iš jų vainiklapių, juos skabydami ir žiūrėdami, ką “pasakys” paskutinis vainiklapis, burdavo) motyvas, o šiuo atveju – neaugalinis grafinis motyvas.

Jis primena improvizuotąn – tarsi su karūnėlėmis – heraldinį inicialą, kuriame aiški simetrija. Birutės g. 40 name rasto krosnies koklio geometrinis motyvas išreikštas trimis spalvomis (žr. 21 nuotr.), o čia naudotasi įgilinimo technika.

Aleksandro Stabrausko nuotraukos. Fotografuota 2008 m. (1 – 5 nuotr.), 2009 m. (7, 8, 10 ir 11 nuotr.), 2010 m. (6 nuotr.) ir 2017 m. (9 nuotr.).