Palangos miesto savivaldybė, ne vienerius metus aktyviai kėlusi klausimą dėl Šventojoje, valstybinėje žemėse ar valstybiniame miške stovinčių teisinės registracijos neturinčių medinių poilsio namelių nukėlimo, pagaliau laimėjo – Lietuvos aukščiausiasis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad nuosavybės teisės į tokius statinius negali būti įregistruotos.
„Džiaugiuosi, kad teisingumas pagaliau pasiektas – teismas ne tik neskundžiama nutartimi konstatavo, jog nuosavybės teisės į teisinės registracijos neturinčius laikinus statinius negali būti įregistruotos, bet ir suformavo teismų praktiką, kuria remiantis bus galima spręsti ir kitų analogiškų statinių likimą“, – sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.
Teismų praktiką suformavo praėjusią savaitę priimta Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis dėl nuosavybės teisių pripažinimo į Šventojoje esančių teisinės registracijos neturinčius 11 medinių poilsio namelių bei virtuvės-prausyklos, priklausančių Mažeikių rajono savivaldybei, įregistravimo. Palangos savivaldybei atsisakius suteikti adresą I grupės nesudėtingam statiniui, buvo siekiama teisminiu keliu įregistruoti 1968 m. statytus statinius ir teises į juos. Tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai Mažeikių rajono savivaldybei palankūs nebuvo. Galiausiai, išnagrinėjęs visus argumentus, ir Lietuvos aukščiausiais teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog nėra pagrindo registruoti nuosavybės teisių į teisių teisinės registracijos neturinčius statinius.
„Šiandien galime pasidžiaugti, kad teismų praktika šiuo klausimu jau yra suformuota, todėl atsakingos institucijos turi kuo skubiau imtis veiksmų – inicijuoti nelegaliai stovinčių statinių iškėlimo bei valstybinės žemės ir valstybinių miškų atlaisvinimo klausimą“, – pabrėžė V. Korsakas.
Palangos miesto savivaldybė atsakingų institucijų dėmesį į šią problemą bandė atkreipti ne kartą – raštu informavo apie susiklosčiusią ydingą situaciją, kad didelė dalis Šventojoje pastatytų poilsio namelių yra nelegaliai užėmę tiek valstybinę žemę (kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba), tiek valstybinius miškus (kuriuos administruoja Valstybinė miškų urėdija). Dar 2010 m. Savivaldybė prašė sudaryti darbo grupę, kuri spręstų šį klausimą – siekta, kad statiniai, neturintys teisinės registracijos ir užėmę valstybinius miškus ir laisvą, neužstatytą žemę, būtų nukelti. Tačiau problema vis nebuvo išspręsta. Dėl šios priežasties Palangos miesto savivaldybė netgi negalėjo įvykdyti žemės reformos.
2016 m. Palangos savivaldybė dėl šios problemos pakartotinai kreipėsi į Žemės ūkio, Aplinkos bei Teisingumo ministerijas ir paprašė, kad atsakingos institucijos nedelsiant imtųsi teisinių priemonių iškeliant nelegalius namelius. Tuo metu šiuo klausimu jau vyko ir teisminiai ginčai.
„Pagaliau šioje situacijoje Lietuvos aukščiausiasis teismas padėjo galutinį tašką ir suformavo teisminę praktiką – Palangos savivaldybė laimėjo bylą neskundžiama nutartimi. Todėl norime atkreipti atsakingų institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos – dėmesį, kad neregistruoti ir neteisėtai valstybinėje žemėje stovintys poilsio nameliai turi būti nedelsiant nukelti, ir valstybinė žemė ir miškai būtų atlaisvinti. Suformuota teisminė praktika yra signalas ne tik dėl šių namelių, bet ir dėl kitų analogiškų statinių, kurie neturi teisinės registracijos – jie turi būti nedelsiant pašalinti iš valstybinės žemės. O tai turi išreikalauti Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė miškų urėdija“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
