Didžiausia Baltijos šalyse paukščių lesykla yra Kaune, Žemuosiuose Šančiuose prie Kranto 9 ir 10 gatvės. Ši lesykla veikia iki vasario mėnesio pabaigos.
Kauniečiai, itin pamėgę pasivaikščiojimą upių pakrantėmis, dažnai užsuka ir į šią lesyklą. Žmonės ten vyksta ne tik pasižiūrėti, bet ir palesinti likusius žiemoti paukščius.
„Tačiau, ką reikia žinoti, prieš keliaujant aplankyti ir palesinti sparnuočius?“ – į klausimą atsako Lietuvos ornitologų draugija.
Visi besiruošiantys aplankyti šią gulbių lesyklą, privalo suprasti, kad paukščius lesinti kepinių trupiniais ar kitomis maisto atliekomis – negalima.
Tokiu būdu, paukščiams nepadedama, o tik kenkiama. Todėl, draugija itin džiaugiasi, kad prie paukščių lesinimo prisideda ir Lietuvos įmonės, kurių dėka, gulbėms nešamas subalsuotas, laukiniams paukščiams skirtas lesalas.
Kauno teritorijoje yra apie kelis šimtus likusių žiemoti gulbių bei keli tūkstančiai ančių. Žiemos metu, kai užšąla vandens telkinių pakrantės, paukščiai nebegali rasti sau maisto. Todėl, jiems būtina žmonių pagalba.
„Norint padėti laukiniams paukščiams ištverti šaltąjį sezoną, svarbu lesinti juos kadien. Labai svarbi ir – parama grūdais. Derėtų žinoti ir tai, kad pradėti lesinti paukščius reikia laiku.
Dar nespėjus pilnai atšalti orams, gulbės pačios randa sau maisto, todėl, kol vandens pakrantės neužšąlusios, laukinių paukščių lesinti nereikėtų.
Tačiau, jeigu jau pradėjote lesinimą anksčiau laiko – nepamirškite paukščių ir šalčiams prasidėjus. Žiemojantys paukščiai pripranta prie vietos, kurioje yra lesinami. Ir jei lesinimas staiga nutrūksta, belaukdami savo gelbėtojų, jie gali net nugaišti.
Visgi, lesinimas ne laiku, turi neigiamų pasekmių. Kuomet laukiniai paukščiai lesinami per anksti yra kenkiama šių migracijai. O štai penelyg vėlyvas paukščių lesinimas, kenkia paukščių reprodukcijai. Veisimosi metu (pavasarį, vasarą) paukščių lesinti negalima.“ – Gausius patarimus dalina Lietuvos ornitologijos draugija.
Labai svarbus ir visavertis lesalas – tvirtina draugija ir paaiškina, kad su aplinkosauga mažai susidūrę geradariai, neretai, atneša duonos gaminių, ar kitų maisto produktų, netinkamų paukščiams. Tai – ne visavertis maistas, kurio sudėtyje nėra visų gulbėms reikalingų medžiagų. Tad, nuolatos lesinant paukščius netinkamais produktais, galima tik pagreitinti jų organizmo išsekimą bei lemti mirtį.
Paukščių lesinimas nėra naujovė. Jau aštuntus metus iš eilės, Lietuvos ornitologų draugija koordinuoja vandens paukščių lesinimą Kauno mieste. Kaskart, prie iniciatyvos prisijungia ir bendrovė – „Kauno Grūdai“. Šiais metais, žiemojantiems paukščiams lesinti, ši įmonė skyrė 840 kilogramų kokybiškų pašarų.
„Bendrovė nuolat vykdo socialines akcijas nepamiršdama ne tik žmonių, bet ir gyvūnų, paukščių – tų, kurie patys pagalbos paprašyti negali. Džiugu, kad yra draugijos, kurios aktyviai vykdo veiklą bei pakviečia prisijungti ir mus. Kadangi su Lietuvos ornitologų draugija bendraujame nebe pirmus metus, tai gulbių lesinimą galime drąsiai vadinti gražia tradicija“ – teigė AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys
Lietuvos ornitologų veiklos koordinatorius, itin džiaugiasi gausia savanorių pagalba:
„Džiugu, kad yra savanorių, kurie noriai lesina paukščius. Nes jei jau jie neišskrido, o liko čia, vadinasi, laukia, kol jais kažkas pasirūpins. Jei miestiečiai ar miesto svečiai nori – visada gali aplankyti paukščius“ – teigė Lietuvos ornitologų draugijos veiklos koordinatorius Gediminas Petkus.
