Gruodžio 31 d. eidamas 87-uosius metus mirė poetas, vertėjas, dainų autorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Petras Bložė.
Vytautas P. Bložė g. 1930 m. vasario 9 d. Mokėsi Kėdainių, Šeduvos gimnazijose, tačiau dėl tėvų tremties į Sibirą mokslus nutraukė. Dirbo montuotoju, buhalteriu. 1949 m. Kaune išlaikė egzaminus. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo rusų filologiją. Dirbo Valstybinėje meninės literatūros spaustuvėje (dab. „Vaga“). 1966–1971 m. jo kūryba nebuvo spausdinama. 1975 m. persikėlė į Švendubrę prie Druskininkų, po žmonos mirties – į Kauną.
Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ 1994 m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į avangardizmą. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti mitų ir folkloro motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. V. Bložės eilėraščių išversta į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).
Dėl V. P. Bložės mirties užuojautą Velionio artimiesiems ir visai Lietuvos literatūros ir kultūros bendruomenei pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, V. P. Bložė sukūrė ypatingą poezijos pasaulį, kuriame buvo svarbūs ir istoriniai motyvai, ir kovojančios bei laiminčios lietuvių tautos savastis. Poeto kūryba, žodžio meistrystė buvo ir bus įkvėpimo šaltinis daugeliui kartų, kaip ir rašytojo gyvenimas, liudijęs nesibaigiančią kūrybinės ir dvasinės harmonijos paiešką.
V. P. Bložė nepriklausomoje Lietuvoje buvo vienas pirmųjų apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (1991 m.), taip pat garbingomis literatūrinėmis premijomis, 2000 m. jam buvo įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius.
