Gruodžio 15 d. Seimas iškilmingu minėjimu pagerbė Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I–III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-asias gimimo metines.
Renginio pradžioje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodį.
Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra Armonaitė.
Pasak V. Pranckiečio, minėdami 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, mes prisimename jį kaip politiką, kuris iškiliai pristatė visuomenei demokratijos ir įstatymo bendrystės naudą, sakydamas, kad ši sąveika yra priemonė, kuri stiprina valstybę, padeda jai augti, tobulėti.
„Turime būti dėkingi Prezidentui K. Griniui už tai, kad jis mūsų valstybės istoriją kūrė aiškiai suvokdamas politines aplinkybes kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, suvokdamas, ką gali kiekvienas esantis šalia, ir strategiškai numatė tokias savo darbų pasekmes“, – sakė Seimo Pirmininkas.
Asmeniškai K. Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus savo kalboje vardijo darbus, įrodančius K. Griniaus – politiko talentą, 1920 m. tapus tapo Vyriausybės vadovu nuniokotoje, karo padarinių nualintoje Lietuvoje: „6-ojo Vyriausybės kabineto darbai neginčijami: tarpvalstybinė sutartis su Rusija, leidusi Lietuvai susitelkti ties ūkio, kariuomenės, krašto tvarkymo klausimais. Sutartis su Latvija, kurios dėka mes ir šiandien turime Mažeikius ir Palangą. Valstybėje atsirado Lietuvos universitetas, Lietuvos dramos teatras, pradėta realiai rūpintis Čiurlionio paveikslų saugojimu ir t.t. O svarbiausia – pradėtos kurti demokratinio šalies valdymo tradicijos“.
Pasak V. Adamkaus, Prezidentas K. Grinius buvo to meto Lietuvos ženklas, Lietuvos simbolis. Lietuvos, kuri atlaikė carinės imperijos rusinimą, kuri išsaugojo save karo sūkuryje ir ėmė kurti laisvą, demokratišką, modernią valstybę.
Kaip pažymėjo Lietuvos istorijos instituto direktorius, K. Grinius savo politinėje praktikoje nuo 1918 metų būdamas Seimo nariu, Vyriausybės vadovu, Prezidentu nuosekliai laikėsi klasikinės demokratijos principų, buvo kritiškai nusistatęs autoritarizmo atžvilgiu.
„Manau, kad įsigilinimas į K. Griniaus vertybines orientacijas bei atidesnis žvilgsnis į jo visuomeninę politinę elgseną gali mums padėti Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse atgimstančių organiškos, tautinės valstybės modelio pagrindu organizuotų bendruomenių sugyvenimo formulės paieškų sėkmei“, – sakė R. Miknys.
Pasidžiaugęs, kad šiais metais apie K. Griniaus asmenybę, istorinį vaidmenį buvo kalbėta daugiau, Seimo narys T. Tomilinas daugelyje vykusių diskusijų pasigedo svarbaus dalyko – jo ideologinės ir ypač ekonominių vertybių darbotvarkės.
„Manau, kad K. Grinius norėtų, kad Seime apie ekonomiką kalbėtume ne tik profesionaliai, bet ir vertybiškai. Gilus psichologinis žmonių socialinio teisingumo poreikis, lygybė, teisingas pajamų perskirstymas, kolektyvinio veikimo potencialas, pasaulio žmonių solidarumo vertybė, laimės ekonomikos teorija – šie politinės minties produktai yra susiję su pasaulėžiūra, kurią gynė K. Grinius“, – pabrėžė T. Tomilinas.
Pasak liberalės A. Armonaitės, K. Grinius savo politinėje veikloje „buvo pats tikriausias liberalios demokratijos įsikūnijimas“. Parlamentarės teigimu, K. Grinius siekė įtvirtinti žodžio, asmens, sąžinės, spaudos laisves, žmogaus teises, stiprią savivaldą ir valdžios decentralizaciją.
„Prezidento K. Griniaus liberalios demokratijos idėjos šiandien yra kaip oras reikalingos Lietuvai, reikalingos Lietuvos partijoms ir politiniams lyderiams. K. Griniaus idėjos yra geras pamatas mums, skirtingų pažiūrų politikams, ieškoti sutarimo dėl svarbiausių dalykų demokratijai“, – sakė A. Armonaitė.
Po minėjimo Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos mokiniams buvo perduota gėlių, kurios bus padėtos ant Prezidento K. Griniaus kapo.
Minint Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines (K. Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d.) 2016-ieji Seimo nutarimu buvo paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais.
