Siekiant išvengti didelių išlaidų ligos atveju, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina visus sugrįžusius iš užsienio kuo greičiau deklaruoti gyvenamąją vietą ir atnaujinti sveikatos draudimą, o išvykstančius svetur – deklaruoti savo išvykimą taip išvengiant nemalonumų ateityje. Nepaisant šių priminimų, vis dar pasitaiko žmonių, kuriems lyg turistams savo gimtinėje Lietuvoje tenka už gydymą susimokėti patiems.
VLK direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė primena, kad išvykus iš šalies ilgesniam laikui ir nedeklaravus išvykimo bei nemokant privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, sveikatos draudimas nutrūksta, o mokesčio administratorius („Sodra“) pradeda skaičiuoti skolą.
„Dažniausiai ilgalaikės skolos atsiranda dėl to, kad šalį paliekantys žmonės nedeklaruoja savo išvykimo, nors turėtų tai padaryti. Tokiais atvejais mokesčių administratorius toliau skaičiuoja PSD įmokas, nes neturi duomenų apie išvykimą, tad iš užsienio grįžusiam žmogui sveikatos draudimas negali būti atnaujintas tol, kol jis yra skolingas“, – sako Ž. Abelienė.
Anot jos, susikaupusi skola – ne vienintelė problema, su kuria susiduria nedeklaravusieji išvykimo. Tiems, kurie sugrįžo į Lietuvą ir susirgo ar susižalojo, už visas medicinos paslaugas gali tekti brangiai sumokėti, nes jiems nemokamai gali būti teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Na, o draustumas gali būti pratęstas tik tada, kai yra sumokama skola už visą praėjusį laikotarpį arba pateikiami dokumentai, įrodantys, kad visą tą laiką buvo legaliai dirbta užsienyje, ten mokėti mokesčiai.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus gali būti draustas sveikatos draudimu tik vienoje iš Europos Sąjungos (ES) šalių, t. y. toje, kurioje gyvena, dirba ir moka mokesčius. Tad jei žmogus deklaravo išvykimą iš Lietuvos pradėjęs dirbti kitoje ES šalyje, jis turi mokėti toje šalyje nustatytus mokesčius, tuomet jam nereikės mokėti PSD įmokų Lietuvoje.
„Kartais žmonės nesusimąsto, kad išvykdami į užsienį dirbti nelegaliai, jie tampa labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi. Pirmiausia, Lietuvoje kaupiasi skolos, o vėliau, sugrįžus į Lietuvą, kol nesumokama susikaupusi skola, nemokamų gydymo paslaugų jie negali gauti. Pavyzdžiui, neapdraustam PSD žmogui Lietuvoje reiktų sumokėti gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas tokią pat sumą, kurią sumokėtų teritorinės ligonių kasos, jei žmogus būtų draustas. Gydymo paslaugos itin brangios, pavyzdžiui, apendicito operacija kainuotų apie 700 eurų, kojos lūžio gydymas – nuo 300 iki 1300 eurų, o sudėtingesnių ligų gydymas gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų“, – sako Ž. Abelienė.
Tuo tarpu grįžus į Lietuvą, pirmiausia reikia deklaruoti savo atvykimą ir pastovią gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima prisijungus prie elektroninių valdžios vartų arba nuvykus į artimiausią seniūniją. Po to reikia pasirūpinti draustumu, nes nuo deklaravimo momento atsiranda pareiga mokėti PSD įmoką. Dirbančiajam, jokių neaiškumų nekyla, visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu. Na, o jei grįžęs iš užsienio žmogus kurį laiką nedirba, jis turi PSD įmokas mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis, jei yra pensininkas, moksleivis, dieninių studijų studentas, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ir kt.
Norint sužinoti, ar esate draustas PSD, reikia atsiversti VLK interneto svetainės skyrelį „Ar esate draustas?“.
VLK duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 238 tūkst. PSD neapdraustųjų, o didžiausią jų dalį sudaro jauni žmonės iki 30 metų. Kasmet iš Lietuvos į užsienį dirbti ir gyventi išvyksta kelios dešimtys tūkstančių žmonių, nemažas jų skaičius grįžta. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. į Lietuvą grįžo beveik 18,4 tūkst. lietuvaičių, gyvenusių užsienyje.
