Rugsėjo 2 d. po 8-erių metų atnaujinimo darbų duris atvėrė atnaujinta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka. Per aštuonerius metus užtrukusius atnaujinimo darbus buvo atnaujintos Nacionalinės bibliotekos skaityklos, saugyklos, konferencijų, seminarų ir parodų salės, sukurta daugiau erdvių kūrybinei ir kultūrinei veiklai. Tarp naujų paslaugų – atviri knygų fondai, renginių ir meno perėtuvas, muzikos erdvės bei įrašų studija. Lankytojai čia galės dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį.
Ir vykstant rekonstravimo darbams Lietuvos nacionalinė biblioteka tęsė savo veiklą ir skaitytojus aptarnavo tiek virtualiai, tiek bibliotekos skaityklose.
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos atidarymo šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministrai Šarūnas Birutis, Dace Melbardė (Dace Melbārde), Indrekas Saras (Indrek Saar), užsienio šalių ambasadoriai, žinomi politikai, kultūros ir žiniaklaidos atstovai bei daug kitų garbingų svečių.
2016-ųjų Bibliotekų metų globėja Lietuvos Prezidentė sveikindama visus pagrindinės šalie bibliotekos atidarymo šventės dalyvius sakė:„Ilgai laukėme, kol Martyno Mažvydo biblioteka vėl plačiai atvers duris, daug investavome į jos atnaujinimą. Daugeliui Lietuvos žmonių su šia biblioteka yra susijusi begalė brangių prisiminimų, nes tarp šių sienų yra prabėgusi ne viena diena. Atsigręžę suprantame, kiek daug jose būta vertės ir prasmės. Jaunajai kartai dar lemta visa tai patirti, tik jau visai nauju – šiuolaikinių technologijų lygmeniu“.
Pasak šalies vadovės, pagrindinė bibliotekos užduotis išlieka nepakitusi – naujų žinių, idėjų ir išminties sklaida.
Sveikindama atsinaujinusią ir visa jėga į gyvenimą sugrįžtančią nacionalinę biblioteką, šalies vadovė palinkėjo, kad Mažvydas, kaip visi yra įpratę vadinti šią biblioteką, vėl taptų nepaprastai didelės traukos vieta, kur atėjus neskubama išeiti. Visiems lankytojams Prezidentė nuoširdžiai palinkėjo daug skaitymo, pažinimo ir bendravimo džiaugsmo.
Seimo Pirmininkė L. Graužinienė savo sveikinimo kalboje pabrėžė tą simbolinę aplinkybę, kad Lietuvos nacionalinė biblioteka ir Lietuvos Respublikos Seimas stovi greta, šalia šių dviejų valstybei svarbių pastatų vyko ir lemtingieji istoriniai įvykiai, kova už laisvę. „Kultūra, laisvė ir tikėjimas ateitimi yra visada šalia“, – sakė Seimo vadovė.
Seimo Pirmininkė L. Graužinienė palinkėjo, kad atvertos naujos bibliotekos erdvės taptų traukos centru, kad visi galėtume pasisemti iš neišsenkančių žinių lobynų, o svarbiausia – kad čia nuolat lankytūsi jauni žmonės, ateinantys ir išeinantys iš bibliotekos su šypsena.
Seimo vadovė taip pat padėkojo bibliotekos darbuotojams už jų atsakingą darbą ir kantrybę renovacijos metu, išreikšdama viltį, kad galėsime ilgai džiaugtis moderniomis renovuotos bibliotekos teikiamomis paslaugomis, bei palinkėjo visiems sėkmės.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikindamas bibliotekos darbuotojus ir skaitytojus sakė sakė: „Šią dieną galime pavadinti mūsų Nacionalinės bibliotekos naujuoju gimtadieniu. Atnaujintos ne tik mūro sienos – čia kuriamas visiškai naujas bibliotekinės veiklos turinys. Biblioteka tapo šiuolaikiška žinių, išminties ir bendrystės stiprinimo vieta – čia atsivėrė naujos erdvės menui, muzikavimui, verslui, susitikimams, iniciatyviam jaunimui, ir nuostabiausia – šeimoms su mažais vaikais“.
Atidarymo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis išreiškė nuoširdžią padėką bibliotekos vadovybei ir jos darbuotojams bei visiems prisidėjusiems prie sėkmingo šio projekto realizavimo.
„Nuo kultūros priklauso mūsų valstybės pažanga ir klestėjimas. Mūsų visų ilgai lauktas nacionalinės bibliotekos pastato atnaujinimas – tai dar vienas svarbus žingsnis link geresnių kultūros prieinamumo ir dalyvavimo kultūroje sąlygų sudarymo Lietuvos žmonėms ir svečiams iš užsienio. Nacionalinė biblioteka atveria duris žingeidiems skaitytojams, kurie suras ne tik informaciją, bet ir sukauptą išmintį“, – sakė kultūros ministras.
Latvijos kultūros ministrė Dacė Melbardė pasidžiaugė bibliotekos atidarymu ir glaudžiu trišaliu bendradarbiavimu ir pažymėjo, kad visos trys Baltijos šalys pasišventusios kuria besimokančią ir žinių visuomenę. Ministrė išreiškė viltį, jog rekonstruotos Lietuvos Nacionalinės bibliotekos atidarymas sustiprins bendradarbiavimą ir įkvėps tolimesniems bendriems projektams.
Pasak Estijos kultūros ministro Indrek Saar, Baltijos šalių tradicijos yra skiriamos žinių didinimui ir mes visi suprantame ką tai reiškia.
„Baltijos šalys supranta, kad esmė mūsų žmonės, kalbos, kultūros. Glaudus bendradarbiavimas sieja ir mūsų trijų šalių nacionalines bibliotekas – mes ir kaupiame, ir išsaugome, ir atveriame savo fondus žmonėms, pritaikome paslaugas prie šių dienų realijų. Latvija, Lietuva ir Estija tradiciškai, kultūriškai bendradarbiauja. Mes kartu rengiame folkloro festivalius, turime puikių bendradarbiavimo pavyzdžių – Baltijos pavilijonas Venecijos architktūros bienalėje, praeitą savaitę visos trys Baltijos šalys, pirmą kartą istorijoje, parodė bendrą filmą. Kartu švęsime ir mūsų šalių šimtmečius, dalyvausime Londono knygų mugėje 2018 m.“, – sakė Estijos kultūros ministras.
Rugsėjo 3 dieną biblioteka atvers duris visiems norintiems pamatyti atnaujintą pastatą iš vidaus. Susirinkusius prie bibliotekos jau nuo ryto pasitiks džiazo muzika, o popiet bibliotekos erdvėse visų lauks kūrybinės dirbtuvės, įvairios parodos, skambės atlikėjo GeraiGerai elektroninė muzika, vylios gardi kava.
Rimtoms studijoms užsiimti pasiryžę suaugusieji, ir šeimos su mažais vaikais galės naudotis aštuoniomis bibliotekos skaityklomis. Nacionalinės bibliotekos galerijoje nuolat bus rengiamos jaunųjų menininkų kūrybos parodos. Parodų salėje nuolat viena kitą keis žymių menininkų, teminės bei proginės parodos. Veiks šiuolaikiška konferencijų salė kurioje įrengtos dvi vertėjų kabinos ir garso režisieriaus kambarys. Bibliotekoje sudarytos palankios sąlygos visiems lankytojams naudoti savo asmeninius kompiuteriius ir kita įranga. Nedidelė jauki kino salė sudarys galimybę ne tik žiūrėti Nacionalinės bibliotekos fonduose esančius vaizdo įrašus, bet ir dalyvauti kino filmų peržiūrose, šviečiamuosiuose ir pramoginiuose renginiuose.
Bibliotekos Meno erdvėje bus sudarytos sąlygos kūrybinei raiškai ir pažintims su meno kūrėjų bendruomene. Vyks susitikimai su kultūros ir meno sričių atstovais, įvairios kūrybinės dirbtuvės, pašnekesiai, pamokos.
Grojantiems, kuriantiems ar norintiems pažinti muziką bibliotekoje įrengta Muzikavimo erdvė. Joje galima bus repetuoti, rengti muzikos mėgėjų renginius. Atsinešę savus instrumentus lankytojai galės įrašyti ir perklausyti savo repeticijas, naudotis didžėjų įranga ir Nacionalinės bibliotekos elektroninės, klubinės muzikos plokštelių rinkiniu. Ir mėgėjo laisvalaikiui, ir profesionalo darbui pritaikyta Garso įrašų studija. Šioje studijoje muzikantai galės įrašyti plokšteles, o bibliotekos lankytojai – savo sukurtus rašinius paversti garsine knyga. Studijoje galima bus repetuoti, skambinti fortepijonu, užsisakyti garso dokumentų kopijas. Iš bibliotekos TV studijos bus rengiamos Nacionalinės bibliotekos tiesioginės interneto transliacijos.
Bibliotekos lankytojams bus sudarytos sąlygos savo savo vaikus palikti vaikų užimtumo centre „Žaisloteka“. Čia 3-6 metų vaikams bus pasiūlyta nemažai įdomių užsiėmimų. Mamų su kūdikiais patogumui įrengtas Motinos ir vaiko kambarys. Bibliotekoje veiks kavinė ir knygynas. Asmeninius daiktus bibliotekos lankytojai galės palikti rakinamose spintelėse.
„Lietuvos nacionalinės bibliotekos misija – būti visos šalies žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. Tai modernios, inovatyvios bibliotekos ženklas. Prasidėjus globalaus informacinio tinklo erai inovatyviausios pasaulio bibliotekos permąsto savo, kaip atminties institucijų, statusą ir vaidmenį besikeičiančioje visuomenėje. Kyla naujų funkcijų ir paslaugų, įvertinančių virtualaus socialumo iššūkius ir teikiamas galimybes, poreikis“, – apie Nacionalinės bibliotekos ateitį kalbėjo direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Atnaujinta Nacionalinė biblioteka savo lankytojams pasiūlys ir atnaujintas savo virtualias erdves. Internetiniame portale www.ibiblioteka.lt kiekvienas galės užsisakyti skaitytojo pažymėjimą, reikalingą leidinį, skaityti elektronines knygas. Per kultūros paveldo duomenų banko www.epaveldas.lt dėka galima bus pasiekti daugiau kaip 3 mln. itin vertingų senųjų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnytinių metrikų elektroninių puslapių. Per bibliotekos internetinę svetainę www.lnb.lt galima bus naudotis įvairiais bibliotekos ištekliais, jungtis prie įvairių Lietuvos ir užsienio duomenų bazių.
Senojo bibliotekos pastato atnaujinimo darbai iš viso kainavo 26 mln. eurų. Atnaujinto bibliotekos plotas padidėjo dvigubai. Savo naujas erdves ir paslaugas biblioteka atvers laipsniškai. Pirmieji lankytojai jau galės naudotis Socialinių, Humanitarinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Retų knygų ir rankraščių skaityklomis ir pamažu pasitikti ateinančias naujoves.
2016 m. Bibliotekų metų siekis – sutelkti dėmesį į bibliotekas ir pabrėžti jų svarbą šalies gyvenime ir vystymesi. Pagrindinės šalies bibliotekos atidarymas po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos – svarbiausias Bibliotekų metų įvykis, rimtas darbas įgyvendinti Bibliotekų metų šūkį – „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“.
