Tarp nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą savanoriškai Lietuvos kariuomenėje šiuo metu atliekančių karių – ir iš Ukrainos tarnauti mūsų šalies kariuomenėje atvykęs Ruslanas Baryšev. Vaikinas gimė Lietuvoje, o kai jam sukako penkeri metai, drauge su mama išvyko gyventi į Kramotorsko miestą, Donetsko apskritį, Ukrainoje.
Į Lietuvą Ruslanas atvyko, kai po Rusijos agresyvių veiksmų Kryme Lietuvos ambasada Ukrainoje pakvietė lietuviškų šaknų turinčius karo zonoje Ukrainoje gyvenančius lietuvius atvykti į gimtinę. 23-ejų metų paskolų magistro laipsnį turintis jaunuolis pasinaudojo šiuo kvietimu ir atvyko į šalį.
Atvykęs į Vilnių vaikinas išsinuomojo butą, kūrė internetinius puslapius, užsiėmė reklamos darbais. Tačiau aktyviam vaikinui norėjosi naujovių gyvenime. Pamatęs į Lietuvos kariuomenę ateiti kviečiantį plakatą, Ruslanas ilgai negalvojo – nusprendė atlikti pareigą Tėvynei. Nuvyko į Karo prievolės ir komplektavimo centrą ir užsirašė savanoriu atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Ruslanas pasakoja, kad jam buvo įdomu susipažinti su tarnyba Lietuvos kariuomenėje, patirti naujų dalykų, nes, kaip pats sako, jam patinka naujovės gyvenime. Tuo pačiu vaikinui norėjosi išbandyti ir save. Juolab, kad jo mieste, kuriame užaugo, vyko tikros kovos, būta nemažai apšaudymų.
Ruslano sprendimą atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje jo tėvai palaikė, nes Ruslano mama kilusi iš Lietuvos. „Kitaip ir būti nebūtų galėję – taip nusprendžiau ir jau niekas nebūtų manęs atkalbėjęs“, – sako vaikinas, ir dabar esantis tikras savo sprendimo teisingumu.
Vertina atsakingą vadų darbą su kariais
Tarnybą Marijampolėje dislokuotame LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionui priklausiančiame Brg. Gen. K. Veverskio poligone Kazlų Rūdoje Ruslanas pradėjo praėjusių metų gruodžio viduryje.
Su kitais kariais kolegomis Ruslanas jau yra davęs kario priesaiką, baigęs bazinio kario rengimo kursą, įgijęs individualių ir kolektyvinių kario įgūdžių, dalyvavęs daugybėje teorinių užsiėmimų, pratybų ir mokymų miškuose. Jis jau yra atlikęs ir pirmuosius šūvius ir įveikęs daug fizinių jėgų ir ištvermės pareikalavusį „Šlovės taką“. Šiuo metu devynių mėnesių taryba jau eina į pabaigą ir kartu su kitais savo kuopos kariais šauktiniais Ruslanas, kaip 2-ojo apsaugos būrio 1-ojo skyriaus granatsvaidininkas, rengiasi vertinamosioms būrio lygmens pratyboms.
Ruslanas vertina ir tai, kad tarnybos metu be karinio rengimo, Apsaugos kuopos kariams organizuojami ir pilietinio ugdymo renginiai. Su kariais buvo susitikę ir kiti žymūs Lietuvos žmonės: dainininkas ir muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas – Svaras, lenktynininkas Benediktas Vanagas, aktyvus Ukrainos rėmimo iniciatorius švedų žurnalistas ir menininkas Jonas Ohmanas, kt. visuomenės veikėjai, Seimo nariai. Tarnybos metu dalinyje juos buvo aplankę ir krašto apsaugos ministras, aukšta karinė vadovybė, Marijampolės miesto vadovai.
Ruslanas sako, kad jam patinka tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir nesigali savo sprendimo. Tarnyba jam puikiai sekasi, gerai sutaria ir su kolegomis, ir vadais. Jis itin vertina tai, kad su kariais čia atsakingai dirbama, vadai stengiasi išmokyti karius, suteikti reikiamų žinių ir įgūdžių, o nebausti už nieką. Vadai sudaro šiltą aplinką, jei karys turi asmeninių problemų, jam padeda. Vaikinui patinka tiek kuopos, tiek paties būrio kolektyvas. Aktyvus ir komunikabilus vaikinas turi čia jau susiradęs ir nemažai draugų.
Kalbos barjeras – ne kliūtis tarnybai
Didžiąją savo gyvenimo dalį Ukrainoje pragyvenęs ir lietuviškai nekalbantis vaikinas neslepia, kad jam iš pradžių buvo sudėtinga dėl kalbos barjero, manė, kad gali būti diskriminuojamas dėl kalbos ar kilmės. Tačiau kuopoje buvo karių, kalbančių rusiškai, kurie padėjo jam adaptuotis. Kiti kuopos šauktiniai Ruslaną irgi draugiškai priėmė, itin domėjosi jo gyvenimu Ukrainoje.
Vaikinas dabar ir pats jau šiek tiek pramoko lietuviškai ir, kaip pats sako, supranta viską, tik sudėtingiau su sakiniais ir gramatika. Už tai Ruslanas yra dėkingas savo kolegoms kariams ir instruktoriams.
„Kaip ir visiems, bet kurioje gyvenimo srityje, ne tik kariuomenėje, būna ir gerų, ir blogų dienų. Svarbiausia, būtina atsakingai žiūrėti į tarnybą, stengtis, tuomet ir vadai teigiamai vertins tavo darbą, pastangas ir paleis savaitgaliais namo,“ – įsitikinęs Ruslanas.
Vaikinas sako, kad tais savaitgaliais, kai gali vykti namo, galima visiškai atsigauti ir pailsėti. Jų metu Ruslanas poilsiauja, keliauja po Lietuvą, apžiūrinėja Vilnių, susitinka su draugais, pramogauja.
Ruslanas ragina Lietuvos jaunimo nebijoti tarnybos kariuomenėje ir kviečia prisijungti tarnauti ir kitus jaunuolius, nes, anot vaikino, tai yra puiki gyvenimo pamoka, o įgytos žinios gali praversti ne tik mūšio lauke, bet ir kasdieniame gyvenime.
Ką veiks po tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Ruslanas dar tiksliai nežino, tačiau turi planų grįžti į Ukrainą. „Bet prieš tai dar noriu pamatyti Vakarų Europą ir pakeliauti“, – ateities planais dalijasi jau rugsėjo viduryje tarnybą baigsiantis Lietuvos kariuomenės šauktinis iš Ukrainos.
