Didėjant vartojiškumo kultūrai, didėja ir pasiūla apsipirkti įvairiose prekybos vietose. Prekybos tinklai vilioja nuolaidų lietumi, mažos senamiesčių parduotuvėlės pritraukia savo jaukia atmosfera, o turguje visada jaučiamas šurmulys ir bruzdėjimas lyg būtum patekęs į skruzdėlyną. Kiekvienas renkasi tą prekybos vietą, kuri priimtiniausia pagal poreikius, gaminių kainas ar įpročius. Įdomiausia vieta yra turgus.
Nori standartų – rinkis prekybos centrą, nori dėmesio – rinkis turgų
Apsipirkimas turguje – kūrybinis vyksmas, todėl turgavietėse galima sutikti meniškos prigimties žmonių, kuriems laikytis standartų ir gyventi pagal sudėliotą planą yra nuobodu. Kita rūšis pirkėjų linkusi vadovautis sudarytu pirkinių sąrašu, todėl renkasi prekybos centrus, kur viskas suštampuota. Toks pirkėjas yra vienas iš daugelio. Mažosios bendrijos „Žuvainė“ direktorius Antanas Ancelis nurodo, jog turgus yra ta vieta, kur žmogus gali ateiti ir nusipirkti kokybišką prekę ir būti tikras, kad šis gaminys yra skirtas būtent jam, priešingai, prekybos centre jis gaus masinio vartojimo gaminį.
Degustacinės krautuvės „Roots“, atsidariusios Vilniaus Halės prekyvietėje, savininkė Redita Vadeikė pastebėjo, kad turguje kiekvieną kartą tikrai galima rasti įdomių, niekur kitur nematytų, neragautų gaminių. „Smagu, kad turguje vyksta nuolatinis bendravimas tarp lankytojų ir prekeivių, kurie supažindina pirkėjus su parduodamomis prekėmis, paaiškina iš kur, iš ko ir kaip pagamintas gaminys. Pardavėjas visada gali papasakoti, kaip tinkamai paruošti gaminį, su kuo jį skaniausia valgyti, pasiūlyti įvairius maisto derinius. Pirkėjai gali paragauti visko, kas yra padėta ant prekystalio, kol galiausiai nusprendžia, ką įsigyti. Pirkėjas tokio dėmesio prekybos centre niekada nesulauks,“ – apsipirkimo turguje ir prekybos centruose skirtumus vardija R. Vadeikė.
Tas pats gaminys vienu metu gali būti pigesnis turguje, o kitu – prekybos centre
Prekybos centruose galima rasti įvairias gaminių grupes pagal kainą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės verčiau renkasi didžiuosius prekybos tinklus, o ne turgų ar mažą šeimos parduotuvėlę. R. Vadeikė pastebi, kad Vilniuje prekyvietės tampa kitokios – vis šiuolaikiškesnės, kartu su čia naujai įsikūrusiomis parduotuvėmis, barais bei kavinėmis. Turguje jau galima rasti išskirtinės kokybės prekių, kurių kainos panašios į atvežtinių užsienietiškų prekių prekybos centruose. Pastarieji prekes gauna iš stambiųjų gamintojų žemomis kainomis, o turgui tokių prekių tiekimo mastų nebūna, todėl prekybos centruose apsipirkti pavyksta pigiau nei turguje, tačiau ir išskirtinumo šiose prekėse gerokai mažiau.
Vegetariško ir veganiško maisto kioską „Punajuuri“ bei kavinę „Vieta“ Vilniuje turinti Edita Martinavičiūtė pabrėžia, kad tas pats gaminys vienu metu gali būti pigesnis turguje, o kitu – prekybos centruose. Pavyzdžiui, kainas gali lemti pats sezonas arba prekybos centruose taikomos nuolaidos.
Viniuje esančių dviejų šviežios mėsos parduotuvių „Gegio stalui“ ir „Halės Deli“ bendrasavininkė Renata Martinkutė – Kirdienė pabrėžia, kad turguje taip pat yra galimybė pasirinkti tą pačią prekę pagal kainą. „Viena prekeivė gali pasiūlyti įsigyti gaminius, kurie yra atvežtiniai. Jų kaina bus žemesnė nei močiutės, kuri į turgų atnešė savo ūkio gaminius. O štai trečia prekiautoja pirkėjams gali pasiūlyti ir savo darže užaugintų gėrybių, ir atvežtinių. Šiuo metu jaučiamas pirkėjų pasipriešinimas didiesiems prekybos tinklams. Rengiamos akcijos, kuomet kviečiama keletą dienų neiti apsipirkti. Bet praėjus boikoto dienoms, žmonės lekia ir apsiperka už tas dienas dvigubai. Geresnė išeitis – apsilankyti mažose maisto, amatininkų parduotuvėlėse arba turguje pas močiutę. Norisi, kad smulkusis verslas nežlugtų Lietuvoje.“– Renata pasakoja apie galimybes apsipirkti turguose, mažose specializuotose parduotuvėse ir taip palaikyti smulkųjį verslą.
Turgus jaunėja, o kartu nyksta neteisingos nuomonės
Yra nusistovėjusi nuomonė, kad turguje didesnė tikimybė likti apgautam. Manoma, kad prekeiviai gali teigti, jog prekės lietuviškos, bet iš tikrųjų jos yra, pavyzdžiui, lenkiškos. Smulkiojo verslo atstovai pripažįsta, kad seniau tokios nuomonės vyravo, bet jos po truputį lieka užmarštyje, kadangi turgus keičiasi į gerąją pusę.
Vegetariško ir veganiško maisto kiosko „Punajuuri“ bei kavinės „Vieta“ savininkė Edita Martinavičiūtė pastebi, kad turgus jaunėja: „Turguje pradeda prekiauti nauji žmonės, kurie džiaugiasi tuo, ką daro, jie nesistengia bet kokiomis priemonėmis parduoti prekes ir įsiūlyti nereikalingą daiktą. Būtent prekeiviai sukuria tą tikrąją turgaus aurą, dėl ko pirkėjai noriai sugrįžta čia. O jų vis daugėja.“
„Kiekvieno verslininko, tiek smulkaus, tiek didelio, sąžinė yra jo reikalas. O pirkėjai greitai pamato ir išaiškina melagystes. Pirkėjai nėra kvaili.“ – teigia šviežios mėsos parduotuvių „Gegio stalui“ ir „Halės Deli“ bendrasavininkė R. Martinkutė. Jai antrina verslininkas Antanas Ancelis: „Pirkėjai turi žinoti, kur nueiti ir nusipirkti kokybišką gaminį. Patikimiausias šaltinis – patarimai.“
Į turgų ne tik apsipirkti, bet ir susitikti su draugais
Pakeliavus po užsienio šalis, pastebimi kitokie maisto turgūs nei Lietuvoje. Kaip antai, Barselonos, Liono turgavietės yra ne tik apsipirkimo, bet ir susitikimų vietos. Savaitgaliais ten buriasi giminės, draugų būreliai. Kartu papusryčiauja jaukiose parduotuvėlėse – kavinukėse, pasidalina savaitės naujienomis ir išsiskirsto į skirtingas turgavietės puses apsipirkti. Užsienyje, pavyzdžiui Sicilijoje, Palermo miesto turgus Vucciria yra iškirtinis ne tik dėl Viduržemio jūros gėrybėmis nukrautų prekystalių, bet ir turgavietės darbo vakare. Dieną ant prekystalių prekeiviai pardavinėja žuvį, daržoves ir vaisius, o naktį toje pačioje vietoje pastatomi staliukai. Vietinis jaunimas čia susirenka praleistį laiką ir pavakaroti.
„Užsienyje turguose lankosi įvairias pajamas gaunantys pirkėjai, užsuka daug jaunimo, turistų. Pas mus turistai taip pat užeina, perka lauktuves. Vis daugiau ieškančių išskirtinumo, mėgstančių modernų skonį ir vertinančių aukštą kokybę apsiperka Vilniaus Halės turgavietėje. Tikimės, kad lietuviai vis dažniau lankysis prekyvietėje ir mūsų dėka leisis į skonio keliones, ragaujant tikrų lietuviškų gastro šedevrų. Lietuviškas turgus įgauna naujas šviesias spalvas“ – besikeičiančiu turgaus veidu džiaugėsi R. Vadeikė, prekiaujanti ne tik Lietuvoje pagamintais sūriais, bet ir kitais Lietuvos ūkininkų ir mažų gamintojų pagamintais gaminiais.
Verslininkė Edita Martinavičiūtė pastebėjo, kad yra žmonių, kurie negyvena arti turgaus, bet jau dešimt metų atvažiuoja savaitgalį apsipirkti, nes taip yra įpratę. Šie pirkėjai žino, kur skaniausia duona, kur šviežiausios uogos. Jiems apsilankymas turguje – maloni savaitgalio apeiga, kurioa nesinori iškeisti į nieką.
Lietuvoje kol kas nedaug turgaviečių, kuriose būtų įsikūrusios specializuotos kavinukės, bet tikimąsi, kad pamažu ir mes turėsime tradiciją laisvadieniais nors trumpam sustoti, atidėti reikalus ir nuėjus į turgų išgerti kavos ir suvagyti ką tik iškeptą bandelę. Nes turguje apsipirkimas yra kitoks. Turgus gali būti susitikimų vieta.
