Liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Varšuvoje NATO priklausančių valstybių vadovai patvirtino keturių tarptautinių bataliono kovinių grupių dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
NATO šalių lyderiai vieningai pripažino, kad rytiniame NATO flange Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus sutarta stiprinti atgrasymo pajėgumus visomis sąjungininkų turimomis priemonėmis – nuo įprastinės ginkluotės iki raketinių pajėgumų ir branduolinės gynybos.
Pirmą kartą patvirtintas visas kompleksas konkrečių ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios padės atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis. Kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – JAV.
NATO viršūnių susitikime dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Galime šią dieną pavadinti istorine Lietuvos saugumui. Nuo šiandien mūsų žmonės tikrai gali jaustis ramesni ir saugesni, nes patvirtintas visas arsenalas konkrečių karinių priemonių grėsmėms atgrasyti ir taikai užtikrinti. Iškilus būtinybei galėsime pasitelkti visokeriopą sąjungininkų pagalbą ir pastiprinimą. Pirmą kartą nuo įstojimo į NATO turime garantuotus rimtus ir ilgalaikius karinius pajėgumus“.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šį NATO sprendimą taip pat pavadino istoriniu: „Tai yra istorinis sprendimas visam mūsų regionui ir Lietuvai. Prieš dvejus metus pradėję nuo pratyboms atvykusių rotuojamų NATO kuopų pereiname prie daug stipresnių karinių atgrasymo priemonių. Kitais metais Lietuvoje dislokavus Vokietijos vadovaujamą bataliono kovinę grupę, Aljanso karių skaičius ir pajėgumas mūsų šalyje išaugs septynis kartus ir tai bus dar stipresnis NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo įsipareigojimas“.
Lenkijoje bus dislokuotas ir brigados dydžio (3–4 tūkst. karių) sunkiosios karinės technikos karinis junginys, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas.
Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kurios apsaugos Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.
Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas –nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.
Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumui taip pat labai svarbūs susitarimai dėl raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo viso Aljanso saugumui bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.
Keturios bataliono kovinės grupės NATO rytinėje dalyje bus dislokuotos kitų metų pirmoje pusėje. Iki to laiko savo buvimą ir bendras pratybas su Lietuvos kariais tęs rotuojamos kuopos ir kiti NATO vienetai. Apie savo sprendimą siųsti po rotuojamą kuopą pratyboms į Baltijos valstybes 2017 m. paskelbė ir keturios Višegrado grupės šalys.
Susitikimo metu Varšuvoje NATO valstybių vadovai taip pat nusprendė stiprinti Aljanso karinį buvimą ir Rumunijoje bei Bulgarijoje. Čia bus kuriamas Rumunijos vadovaujamas tarptautinis brigados dydžio vienetas, bus sustiprintas mokymų elementas.
NATO valstybių vadovai kibernetinę gynybą pripažino atskira gynybos erdve, kaip ir sausuma, oras bei jūra. NATO ir toliau stiprins savo infrastruktūros ir tinklų apsaugą, o valstybės narės turės stiprinti kibernetinę gynybą ir pasiryžimą bendradarbiauti su kitomis Aljanso narėmis. Kibernetinė gynyba turės būti geriau integruota į operacijų planavimą. Šalys narės taip pat yra skatinamos didinti supratimą apie kibernetinę gynybą, organizuoti tam skirtas pratybas ir mokymus.
