Net 74 proc. Lietuvos šeimų savo vaikams dainuoja lopšines, atskleidė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atlikta ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa*. Tyrimo rezultatus Barselonoje vykusiame 3-iajame Pasauliniame kongrese apie prieštaravimus ir ginčytinus klausimus pediatrijoje pristatė dvi „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorės vaikų gydytojos dr. Sigita Lesinskienė ir dr. Odeta Kinčinienė.
Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikystėje lopšines girdėję tėvai ir patys savo vaikams dainuoja gerokai dažniau. Dauguma (83 proc.) apklaustųjų nurodė, jog lopšines dainuoja patys, 20 proc. renkasi garso įrašus. Dažniausios tėvų nurodytos lopšinių nedainavimo šeimoje priežastys – jų nemokėjimas (10 proc.) arba abejojimas savo muzikiniais sugebėjimais (5 proc.).
„Lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, tačiau jos yra labai svarbios mažo vaiko sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi. Lopšinių teigiamas poveikis vaikui, dainuojančiai mamai, visam šeimos namų vakariniam jaukumui buvo daugiau jaučiamas, nei tyrinėjamas, ir vyko savaime, perduodant tradiciją iš kartos į kartą“, – sako doc. Sigita Lesinskienė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė.
Populiariausios mūsų šalyje – lietuvių liaudies ir savos kūrybos lopšinės. Paklausti, kodėl dainuoja lopšines, tėvai dažniausiai nurodė, jog tai naudinga vaiko emocinei sveikatai (52 proc.), vaikas greičiau užmiega (50 proc.), stiprėja šeimos tarpusavio ryšiai (42 proc.).
Kitų užsienyje bei Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, muzikos terapija gali būti naudojama siekiant mažinti naujagimių širdies susitraukimų bei kvėpavimo dažnį, pagerinti mitybos ir žindymo įgūdžius, prailginti miego trukmę, o tėvų gyvai dainuojamos lopšinės skatina prieraišumą ir mažina stresą. Tyrimais taip pat įrodyta muzikos nauda žmogaus fiziologinei bei emocinei sveikatai.
„Rekomenduojama, kad prieš miegą tėvai ar vienas iš jų pabūtų su vaikais: dainuotų lopšinę, pasakotų ar skaitytų pasaką, o gal tiesiog aptartų dienos įspūdžius su jau ūgtelėjusiu vaiku. Svarbu būti su vaiku, kai jam neaišku, neramu, laukia nežinia ar net baisu, suteikti priėmimo, supratimo, saugumo, meilės patyrimą. Pasitelkdami savo gyvenimo patirtį, tėvai gali nuraminti, padėti išspręsti kilusius sunkumus ir ramiai palydėti vaiką į miego šalį“, – sako pediatrė, kardiologė, Lietuvos pediatrų draugijos valdybos narė dr. Odeta Kinčinienė.
Gimus dukrai, lopšinės „atėjo“ savaime
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė, ketverių metukų Adelės mama Eva Saikovska–Rumšas pasakoja, kad nuo kūdikystės dukrai dainuoja lopšines, nes jaučia, kad tai padeda vaikui nusiraminti, užmigti. „Kol Adelė buvo kūdikis, lopšinė buvo neatsiejama žindymo dalis. Tarsi iš pasąmonės kildavo vaikystėje girdėtos mamos, močiutės man dainuotos lopšinės, jas niūniuodavau ir dainuodavau Adelei. Vėliau, kai dukra paaugo, dainuodavau lopšines, kai keliaudavome su vežimėliu – jausdavau, kad taip nors balsu prisiliečiu prie vežime sėdinčio vaiko. O rami „A–a–a pupa“ melodija padėdavo ir tebepadeda, kai dukra užsigauna ir jai reikia paguodos, nusiraminimo. Dabar lopšines prieš miegą pamažu išstumia pasakos, tačiau kartais Adelė vis dar paprašo paniūniuoti arba padainuoti“, – sako Eva.
*Apklausti 208 respondentai. Tyrimo duomenys publikuoti žurnale Pediatrija (2015, nr. 3-4 (71-72), 35-40 psl.).
Mes, visi vyresnieji, užaugome su lopšinėmis, su pasakomis. Tokie vaikai užauga psichologiškai stipresni, jaučia darną, ramesni. Gražu, kad gydytojai-mokslininkai tai tvirtina.