Bevaikštant Vroclave, tarp senamiesčio gatvių, stebimės alsuojančia jų istorija. Nors daug erdvių atstatytų naujai ir primena karo pėdsakus, miesto aura išliko nepakitusi. Šis miestas unikalus savo vieta, net kelios imperijos jį laikė savu ir tai byloja miesto besikeičiantys pavadinimai: Vratislav – Breslau – Wroclaw. Nuo seno jame buvo tikras kalbų katilas: čekų, lenkų, vokiečių, žydų… ir visos tautos puoselėjo savo meną.
O kur dar mokslas – Vroclavo universitetas skaičiuoja jau 314–sius metus ir pradžioje buvo pavadintas Leopoldino akademija Šv. Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I garbei. Net 10 Nobelio premijos laureatų kilę iš Silezijos, o 7 vienaip ar kitaip susiję su universitetu. Vroclavo pastatai gotikiniai, yra ir baroko, jugendo ir racionalizmo stiliaus – Verkbundo architektų atstovų darbų. Įdomiausias pastatas stovi Ščytnickio parke, jis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą ir tai vadinama Šimtmečio salė. Ji suprojektuota makso Bergo (Max Berg) ir pastatyta 1913 metais, minint Leipcigo arba Tautų mūšio pergalei prieš Napoleono armiją šimtmetį. Skirta buvo tarptautinei parodai ir buvo laikoma pačiu didžiausiu gelžbetonio statiniu visame pasaulyje. Religija Vroclave taip pat užėmė svarbią vietą, galbūt todėl minėtoje Šimtmečio salėje 1997 m mišias laikė popiežius Jonas Paulius II.
Miesto rotušėje galima aplankyti parodą „7 Stebuklai Vroclave ir Žemutinėje Silezijoje“. Jais laikomi – unikali vietovė, kalbų įvairovė, menas, mokslas – architektūra ir religija. Apie šiuos stebuklus jau užsiminėme, belieka įvardinti septintą. Tai – susitikimai, mat Vroclavas vadinamas susitikimų miestu, todėl neaplenkdami šio stebuklo, prie universiteto fontano, iš anksto suderinus, susitinkame su Vroclavo universiteto lietuvių kalbos ir kultūros studijų vadove dr. Tatjana Vologdina. Tai guvių akių, charizmatiška ir maloni jauna moteris, kilusi iš Lietuvos, baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą ir Vilniaus universitete apgynusi daktaro disertaciją.
Vroclavo universitete ponia Tatjana moko studentus lietuvių kalbos ir yra įkūrusi studentų lituanistų organizaciją „Labas“. Čia ji ištekėjo ir su vyru Arkadiušu augina dukrelę Antosytę. Pirmiausiai ji pasiūlo aplankyti universitetą ir veda į reprezentacinę, bažnyčią primenančią barokinę salę, kurioje vyksta pagrindiniai mokslo ir meno renginiai, o ją pataria aplankyti netgi garsusis kelionių patarimų „Trip Advisor“ portalas. Gausybė lipdinių, paauksuotų detalių, paveikslų, freskų – visą tai byloja karališką universiteto kilmę. „Oratorium Marianum“ mažoji aula, stebina ne ką mažesniu puošnumu – čia buvo giedamos šlovinamosios giesmės, jų teko klausyti ir kompozitoriui Johanui Bramsui, kuris buvo pamilęs vietinę lenkaitę.
Ponia Tatjana supažindinusi mus su centriniais Vroclavo rūmais, veda senamiesčio gatvelėmis į Filologijos instituto rūmus, kuriuose įsikūręs ir Lituanistikos centras. „Čia maža dalelė Lietuvos“ – sako ji atverdama savo kabineto duris. Iš tiesų, pasijuntame savoje aplinkoje – ant sienos Lietuvos žemėlapis, trispalvė, Žalgirio mūšio paveikslas. Pro kabineto langus matosi senamiesčio bažnyčių bokštai, Odros upė, salos, kurių yra net dvylika, senieji tiltai, kurių Vroclave priskaičiuojama apie 120. Kad studentai myli dėstytoją, liudija įrėmintas padėkos raštas su titulu „Mūsų mylimiausia dėstytoja“. Ponia Tatjana pasakoja, kad turi apie trisdešimt studentų, besimokančių lietuvių kalbą, tačiau jų skaičius būtų keleriopai didesnis. Dėstytoja su studentais įkūrė lituanistų organizaciją „Labas“ su kuriais keliauja į Lietuvą ir čia, iš arčiau, supažindina su lietuviška istorija ir jos kultūra. Dr. T.Vologdina pasakojo, kad kuomet apsilanko Lietuvos delegacijos, jai visuomet tenka dalyvauti oficialiose susitikimų renginiuose. Gerai pamena, kuomet Artūras Zuokas pasirašė Vilniaus ir Vroclavo bendradarbiavimo sutartį.
Paskutinė viešnagės diena Europos kultūros sostinėje Vroclave buvo nuostabi ir šį septintą, susitikimo stebuklą, mums sukūrė ponia Tatjana, ji nuoširdžiai papasakojo apie miestą, jos gyventojos ir jų rūpesčius. Buvome maloniai nustebinti, kaip vienas žmogus, per tokį trumpą laiko tarpą, gali tiek daug atskleisti. Tai rodo, kad intelektualios ir charizmatiškos asmenybės ne tik traukia žmones, bet ir savo gera aura, juos veikia. Su ponia Tatjana sutarėme, kad galėsime savo draugams ją rekomenduoti kaip puikią lietuviakalbę Vroclavo gidę. Atsisveikinant, netgi garsiai pasakėme, kad ji puikiai atlieka Lietuvos garbės konsulo šiame mieste pareigas ir palinkėjome jai sėkmės.
Už galimybę susipažinti su Europos kultūros sostinės programa ir viešnagę Vroclave dėkojame Lenkijos institutui Vilniuje.
