V. Jasukaitytė. Kaip manipuliuoja šarikovai

Nors šarikovai puola būriais, nors jiems parankiausia veikti pagal tikslią komandą, tačiau negalima sakyti, kad jų padermės viršūnėse nėra strategų. Strategija visada savitikslė, nukreipta į priešą, o priešas visada tas, kas kėsinasi atimti jų svarbiausią vertybę – kaulą. Be to, jie labai kerštingi. Tuo dar kartą įsitikinome paskutinėmis dienomis. Už komisija vis tik Seime buvo nubalsuota (projektą rasite straipsnio pabaigoje) ir jos pavadinimas skamba taip: DĖL MANIPULIAVIMO VIEŠOJOJE ERDVĖJE ŽVALGYBOS IR KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS BEI IKI TEISMINIO TYRIMO DUOMENIMIS, GALIMAI NETEISĖTO POVEIKIO TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMS, ĮTRAUKIANT JAS Į POLITINĘ KOVĄ, SUDARYMO.

Žinoma, ne naujiena, kad Seime ne viena komisija buvo ir tikriausiai dar bus sukurta visiškai ne siekiant palaikyti Valstybės interesą, o susidorojimui su politiniais oponentais ar tais kas valdantiesiems užstoja kelią jų tikslų įgyvendinimui. Jau daugiau nei ketvirtis amžiaus, kaip valdžios žmonės elgiasi lygiai taip kaip šarikovų protėvynė stalininė Rusja, – kada milijonams žmonių mirštant iš baldo Ukrainoje ar paliekant savo kaulus po sovietinių magistralių danga, buvo statomi filmai apie laimingų tarybinių žmonių meilę ir kuriamos dainos pilnos džiaugsmo ir optimizmo. Imituojant reformas buvo griaunama ekonomika, o prisidengiant rūpesčiu valstybe iš tikrųjų kovojo viena grupė su kita. Iš pradžių tai buvo grupės kairieji-dešinieji, kurios labai greitai virto interesų grupėmis, o vėliau – partinių klanų interesų grupėmis. Tauta liko nesusigaudančiais žiūrovais, kuriais sumaniai manipuliavo ir vieni, ir kiti, panaudodami piliečius kaip mitingų masę “liaudies valiai”, kuri iš tiesų buvo tik klant siekis. Tam aktyviai talkino politizuoti arba papirkti žurnalistai.

Taigi šios komisijos tikslai niekuo nesiskiria nuo daugelio ankstesnių bandymų, tačiau kad šarikovų padermė pakilo į, jų nuomone, rimtesnę kovą, rodo kad tai labai arti neseniai pateikto represinio įstatymo, siekiančio uždaryti bet kokį informacijos patekimą tautai, jei tai liečia ameniškai nusikaltimą pasariusį asmenį. T0 įstatymo būtinybė pridengiama apsimestiniu susirūpinimu, kad nenukentėtų negalintis savęs apginti patyręs skriaudą nukentėjęs jaunas žmogus, kuris dažnai po pažeminimo ir skriaudos dar gali patirti ir viešas patyčas. Taip sakant, prisidengiama susirūpinimu žmogaus teisėmis, tačiau iš tikrųjų nesunku įžvelgti visiškai kitokį vaizdą ir kitus tikslus. Apie tą įstatymą su žurnaliste viešai kalbėjusi seimo narė atrodė apimta beveik religinės ekstazės, ir ta ginybinė ekstazė išreiškė, kaip svarbu valdančiai daugumai, kad tas įstatymas būtų Prezidentės pasirašytas. Bet apie tai pakalbėsime kiek vėliau. Dabar reikia grįžti prie komisijos.

Pats komisijos pavadinimas yra ne kas kita o tiesioginis manipuliavimas realybe. Dėl laiko ir vietos stokos, nesiplėsiu labai toli, o pateiksiu skaitytojo nuožiūrai tik porą-trejetą ne taip seniai politinę erdve drebinusių įvykių, kurie, mano nuomone, akivaizdžiausiai gali įrodyti, kaip šarikovai patys įvaldę manipuliavimo meną. Reikia tik atsigręžti atgal į kunkuliuojančią įvykių visumą.

Kol kas pradėsiu nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Ministerijai vadovaujant kolegai signataraui Vyteniui Andriukaičiau – ilgamečiui ištikimam socialdemokratų idėjų šului ir ramsčiui (galimas daiktas ir pagrindiniam socialdemokratų partijos pardavėjui buvusiems komunistams, kad jie pasislėpę, po socialdemokratų pavadinimu, sėkmingai infiltruotųsi į Europos politinius vyksmus), kaip ir įprasta, prasidėjo reformos. Visi ministrai pradeda nuo reformų, nes tai korumpuotoje sistemoje yra būtina galimybė, atsiskaityti su tais, kas tave ten pasodino. Ministras, kaip įprasta, savo reformas sutvirtino konkursų būdų paskirdamas ligoninių direktorius (Šiaulių, Panevėžio, Kauno 3- ligoninės, Palangos). Netrukus po to paaiškėjo, kad mažiausiai dviems (50 proc.) paskirtųjų direktorių nomenklatūros teko susipažinti su antrankiais. Turint galvoje, kad tokios įstaigos valdo dideles sumas Europos pinigų, galime abejoti ir konkursų skaidrumu. (Šių eilučių autorei teko girdėti apie sunkai eiliniams piliečiui įsivaizduojamas sumas – 300 000 tūkst. ir aukščiau). Kyla klausimas – kas reguliavo šių konkursų nuostatus, kt. reikalavimus ir kandidatūrų parinkimą?

Pasidairius po ministerijos užkulisius paaiškėjo, kad mažiausiai prie dviejų paskutinių ministrų tokias užduotis atlikdavo dabar jau atleistas patarėjas. Taipogi atleisti ir viceministrai – manau tik dėl to, kad su jais susiję skandalai nuskambėjo viešai ir garsiai. Skandalai su naujais vyriausiais gydytojais turėjo neįsiplieksti. Laikas buvo parankus, buvęs Generalinis Prokuroras nuvo nebeįgalus, o jo neįgalumą visaip eskalavo politikai. Korupcijos skandalas galėjo būti gesinamas aktyviai, kaip ir buvo iš tiesų. “Otkatų” sistema veikė (ir tebeveikia) puikiai. Paimkime, kad ir medicininės aparatūros pirkimą. Štai magnetinio rezonanso aparatūra kainuoja apie 6 milijonus, vadovas įstaigos, kuri perka tokią aparatūrą, automatiškai gauna mažiausiai 10 proc. premijos nuo sumos, o kartais, priklausomai nuo aparatūros vertės – nuo 8 iki 20 proc. iš pardavimo organizatoriaus. Klausimėlis – iš kur lėšos tokiai aparatūrai, ypač, jei jau panašią turi? Tikrai be Seimo čia neapseinama. Na, nedrįstu tvirtinti, bet p. Matulas ir p. Čigrėjienė turėtų tame dalyvauti… Belieka spėti iš trijų kartų: kas dalijasi tais “otkatų pinigais” – a) ligoninės direktorius pasilieka sau; b) dalijasi direktorius, ministerija ir partija; c) dalijasi ministerija, partija ir Seimas ir t.t ( jei kartais ir nelieka direktoriui – priimta kyšių sistema per eilę metų tikriausiai atperka nepatirtą smūginę naudą).

Žinant, kad vienu metu pradėję drebinti Lietuvą šitokios korupcijos faktai, visiškai sutapo su Prezidentės naujo prokuroro kandidatūros pasiūlymu Seimui, beveik neabejotina, kad naujas prokuroras iš karto būtų susidūręs su profesine pareiga vynioti korupcijos kamuolį iki galo. Tai ar ne dėl to ši kandidatūra neįtiko Seimui? Tada Prezidentė pasiūlė kitą kandidatūrą. Tačiau valdančioji dauguma dar buvo nesuspėjusi vis galų sukamšyti į vandenį, taigi, netiko ir kita prokuroro kandidatūra. Iki trečio prokuroro jau buvo atleisti iš darbo Panevėžio STT pareigūnai kurie nusikaltimus aiškino ir vilko į dienos šviesą (ir ne tik šią bylą, jie tyrė ir kai kurių merų veiklos skaidrumą.) Taip pat buvo atleistas „savo noru“ Kauno STT valdybos viršininkas D. Amšiejus. Pastarasis sėkmingai „pakabino“ scd narę Birštono merę, du Kauno vicemerus, „Kauno vandenų”scd grietinėlę – jų deleguotą valdžią, Druskininkų Vijūnėlės dvaro reikalus ir atleido penkis Kauno teisėjus. Buvo užkabintas scd finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas dėl Pravieniškių pataisos namų vadovybės galimai vykdomos neskaidrios veiklos. Taip pat ir Kauno vicemeras V. Popovas, darbe atrastas su daugiau nei 3 promilių girtumu (deja , dabartiniam Kauno merui V.Matijošaičiui šis vicemeras labai tinka ir jis sėkmingai tęsia vicemero pareigas manau, dėl savo ryšių su scd partijos vadovybe) Štai toks nusipelnęs principingas, doras pareigūnas, savo profesinių galimybių ribose nuoširdžiai kovojęs su juodžiausia korupcija, būdamas 43 metų amžiaus buvo pasiųstas į pensiją.Tik kai visi scd neskaidrumai buvo užbarstyti miltais, trečias prokuroras jau įtiko.

Visas tas blogas „šokis su kardais“ buvo vadinamas, „prezidentė ieško kišeninio prokuroro“. Negana to, buvęs ministras Vytenis Andriukaitris dirbdamas Briuselyje, peršokdamas savo įgaliojimus, pradėjo savavališkai susitarinėti su Maskva, vėl viešai kaltindamas Prezidentę neprofesionalumu užsienio politikoje.

Dėl p. Amšiejaus iš tikro manau – negalėjo taip paprastai būti išgrūstas į nepavojingą vietą be prezidentūros žinios, tačiau čia kaip tik manau, kad kažkas iš patarėjų glaudžiai derina reikalus su valdančiąja dauguma, būtent su socialdemokratais. Prezidentė negali matyti kiekvieno sąžinės, tačiau piliečiai valdančiosios daugumos sąžinę jau mato ir jos reitingai krenta.

Taigi, naujos komisijos kūrimas Seime galėtų būti glaudžiai susijęs su GALIMAI NETEISĖTO POVEIKIO TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMS, ĮTRAUKIANT JAS Į POLITINĘ KOVĄ SUDARYMU , tik esmę reiktų pastatyti nuo galvos ant kojų ir tirti kai kurių Seimo partijų poveikius įvairioms iunstitucijoms. Neabejoju, kad vyksta ir MANIPULIAVIMAS VIEŠOJOJE ERDVĖJE ŽVALGYBOS IR KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS BEI IKITEISMINIO TYRIMO DUOMENIMIS. Tačiau tai visiškai ne Ulbinaitės klausimas, o aktyvaus ir kryptingo darbo priešiškų užsienio šalių specialiosioms tarnyboms išaiškinimas. Taip tūrėtų būti.

Su įtariamais stambiais korupcijos bei su korupcijai pavojingų pareigūnų atleidinėjimo iš pareigų faktais, kurių galėčiau parinkti ir daugiau, susijęs paskutinis valdančios daugumos „šedevras“, įstatymas dėl žurnalistų užčiaupimo, kurio Prezidentė nepasirašė. Nors vyresnio amžiaus scd Seimo narės taip įsijautusios gina šį įstatymą, kad norom nenorom pagalvoji, ar jis neturi kartais Viagros poveikio ir ar nesukelia vėlyvojo lytinio pasitenkinimo visos Lietuvos žiūrovų akivaizdoje. Kartais klaiku žiūrėti į apsėdimą, kuris reikalauja tobulo persikūnijimo į „altruistinę idėją“, tačiau tik iš to ir susidarai vaizdą, koks svarbus tas spaudos užtildymas, kurio valdantiesiems reikia kuo skubiau. Artėja rinkimai. SCD akivaizdžiai praranda savo reitingus ir, ko gero, jaučia, gal gali vieną dieną būti tautos įvardyti teisingai – kaip partija, kuri pavojinga Lietuvos valstybei. Taigi šiuo įstatymu svarbiausia pasiekti, kad jokia kritika apie juos neateitų iki skaitytojo, iki eilinio žmogaus, kuris turi balso teisę.

Tai represinis įstatymas. Jie seniai nebejaučia ribų, o šios kadencijos metu absoliučiai „atsijungė“ nuo tikrovės. Ir tiek daug jiems pavyko! Statistika klastoja duomenis – apleidusių savo šalį yra žymiai daugiau. Kaimai ir miesteliai tušti. Jiems lengva valdyti ištuštėjusią erdvę su senais pensijinio amžiaus nuskurdintais žmonėmis, manipuliuojant informacija ir ruošiant savo visavaldystei reikalingus įstatymus. Ir tai ne šliaužiantis perversmas, o jau įvykusi šliaužianti okupacija. Tai neįvyko be žiniasklaidos, be žurnalistų, tačiau įstatymu jiems užčiaupti burną yra istorinis nusikaltimas, reiškiantis labai daug.

Jei šį įstatymą Prezidentė būtų pasirašiusi, šių eilučių autorė rytoj jau būtų tampoma po teismus ir, be jokios abejonės – nuteista.

Esame didžiulių manipuliacijų mūsų sąmone ir informacija liudininkai, ir turime pagalvoti – koks baisus dalykas laukia tautos, kurios valdžioje susispiečia tokie scd su jiems panašiais. Žodis „demokratija“ irgi manipuliavimo priemonė. „Socialdemokratai“ – tik etiketė. Tikrieji socialdemokratai palaidoti drauge su šviesios atminties Profesorium Kazimieru Antanavičiumi. Mūsų protai tapo hipodromais šarikovų lenktynėms.

Tarp kitko: „šarikovas“, tai garsaus rašytojo Bulgakovo sukurtas taiklus simbolis, gimęs kūrinyje “Sobačieje serdce” ir nūnai reiškia dvasinę kokybę žmogaus, kuris sutapatino save su pirminiu buku, grobuonišku, jokių moralinių ribų nei idealų neturinčiu Auroros laikų komunistu, kuris nūnai mutavo į raštingą, bet bekultūrį, menkos dvaselės padarą, tinkantį tik darnos griovimui ir materijos plėšimui, – bet kokiomis priemonėmis – iki kraujo, dantimis, iki visiško nualsimo, vejantis pasirinktą auką, aklai klausant gaujos lyderio, kurio kailyje, neabejoju, slepiasi ir Auroros laikų simbolius – raudona penkiakampė žvaigždė. Tokią brutalią išdavystėms pasiruošusią jėgą gali suvaldyti tik Visuotinė Šviesa, ir tegu ji greičiau ateina į mūsų visų protus.

Tikiu, kad ne vienas jiems formaliai save priskiriančių pasiryš ir atribos save nuo šarikovų padermės. Yra daug būdų išreikšti save, išliekant savimi ir nemeluojant, negriaunant nei kalbos, nei šeimos, nei kitų amžinų vertybių, nedalyvaujant „priešų“ ekzekucijose.

vidmantejasukaityte.wordpress.com