Parengti planai, kaip išsaugoti 50 vertingiausių Lietuvos gamtinių vietovių. Ilgametę patirtį turintys aplinkosaugininkai, mokslininkai ir ekspertai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikė rekomendacijas dėl 50-ties išskirtinių gamtinių teritorijų tvarkymo. Jose siūlomi ekonomiškai pagrįsti sprendimai ilgalaikei gamtos oazių priežiūrai.
„Idėją rengti tokio tipo planus turėjome jau senai ir šiuo metu tam atsirado puiki proga – per pastaruosius metus sutvarkėme nemažai gamtiškai svarbių ekologiniam tinklui „Natura 2000” priskiriamų teritorijų, reikėjo sugalvoti, kaip darbų rezultatus išsaugoti, užtikrinti geros būklės palaikymą ateityje. Taip gimė 50-ties planų projektas, – teigė Valstybinės saugomų teritorijų direktorius Albertas Stanislovaitis.
50-tyje rekomendacijų optimaliai planuojami saugomų teritorijų direkcijų ištekliai, parengtos gamtotvarkos efektyvumo metodikos ir ekonomiškai naudingi scenarijai, skatinantys vietos ūkininkų ir verslo susidomėjimą bei dalyvavimą gamtotvarkoje.
„Ekonomiškai naudingiausias būdas prižiūrėti bet kurią teritoriją – leisti ją tvarkyti gerai teritoriją pažįstančiam ir efektyviausias technologijas žinančiam vietos ūkininkui bei fitobiomasę panaudoti galvijų priežiūrai – karvėms, ožkoms, avims.
Visos kitos alternatyvos negali būti įgyvendinamos be Valstybės paramos, kurią galima realizuoti per investicijas į žemės ūkio valdas ar fitobiomasės panaudojimo įrenginius ar nuolat dotuojant gamtotvarkos darbus. – sako Baltijos aplinkos forumo darnaus vystymosi ekspertas Kęstutis Navickas, koordinavęs rekomendacijų rengimą. Atsižvelgiant į šiandieninę socio-ekonominę situaciją ir apibendrinus darbo rezultatus siūloma valstybei padėti ūkininkams (bei kitiems suinteresuotiesiems), sukuriant palankesnes ūkininkavimo prielaidas. Tai gali pasireikšti pagalba įsigyjant galvijus, įrengiant aptvarus, sukuriant galutinės produkcijos rinkodaros priemones. Valstybės bei Europos Sąjungos parama taip pat gali prisidėti prie investicijų į biomasės utilizavimo infrastuktūrą ir įrenginius (granuliavimo įrangą; kompostavimo aikšteles; biodujų gamybos įrenginius), specialią šlapynių tvarkymui pritaikytą techniką. Esant tokiam juridinių ir fizinių asmenų bendradarbiavimui, ūkininkas teritorijų priežiūros darbus gali atlikti efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.
Rekomendacijose daug dėmesio skiriama biomasės panaudojimo alternatyvoms aptarti. Tai laikoma vienu iš būdu, kaip iš vėlai nušienautos ir gyvulių pašarui nebetinkamos žolės gauti ekonominės naudos. Siūloma naudoti šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje taikomus biomasės naudojamo būdus: kompostavimą, biokuro, pakratų gamybą. Ekspertai aptaria ir inovatyvias technologijas – žolės naudojimą pastatų šiltinimui, popieriaus gamybai, tačiau jų naudoti nerekomenduoja dėl ankstyvos šių technologijų plėtojimo stadijos. Planuose taip pat galima rasti metodiką, leidžiančią apskaičiuoti per metus susikaupiančios biomasės kiekį.
Ūkininkai (bei kiti žemių savininkai ir jų naudotojai) taip pat raginami dalyvauti Kaimo plėtros programoje, kurioje numatytos kompensacinės priemonės dėl ūkininkavimo gamtai palankiu būdu patirtiems nuostoliams padengti: Natura 2000,
Šlapynių tvarkymo, Specifinių pievų buveinių tvarkymo ir Mažo palankumo vietovių ir kitos. Vis tik, daugumoje teritorijų nėra sąlygų ūkininkui prižiūrėti vertingus plotus. Tokiu atveju, gamtotvarką raginama perimti saugomų teritorijų direkcijoms.
Rekomendacijoje nurodoma išspręsti žemės naudojimo klausimus, t.y. suteikti teisę saugomų teritorijų direkcijoms tapti valstybinės žemės ar miško paskirties žemių naudotojais, bei pašalinti teisines kliūtis šioms organizacijoms dalyvauti
Kaimo plėtros programoje.
Į rekomendacijų rengimo procesą buvo įtraukta daugybė ekspertų ir konsultantų, vietos bendruomenių narių.
