Kovo 4 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pranešė, kad 2015 metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo pateikta 218 skundų dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos. Daugiausia nusiskundimų pateikta dėl informacijos internete – 154 (arba 71 proc.). Ši skundų dalis 2014 metais buvo 68 proc., o 2013 m. – 52 proc. 19 skundų pateikta dėl socialiniuose tinkluose paskleistos informacijos. Spaudoje paskelbta informacija skundėsi 31 proc. pareiškėjų, televizijos programose – 14 proc. pareiškėjų.
Atlikus tyrimus priimti 135 s prendimai, kuriais nustatyta: 13 – asmens garbės ir orumo pažeidimų, 13 – privatumo pažeidimų, 58 – kitų reikalavimų, numatytų Visuomenės informavimo įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, pažeidimai. Paneigti viešai paskleistą asmens garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją reikalauta 5 atvejais, pašalinti kitą neteisėtą informaciją – 10, pašalinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus – 30. Nepagrįstais pripažinti 59 skundai.
Per 2015 metus tarpininkaujant žurnalistų etikos inspektoriui 12 skundų tyrimų buvo baigta taikiu susitarimu. Toks sprendimas įmanomas, jei viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) sutinka su pažeidimu, pašalina, paneigia ar patikslina viešai paskelbtą informaciją, o pareiškėjas atsiima pateiktą skundą.
2015 metais viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims suteiktos 193 konsultacijos.
Ikiteisminiuose tyrimuose dėl nesantaikos kurstymo viešojoje informacijoje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atliko 103 ekspertizes, kurių metu įvertino 278 viešosios informacijos objektus – dažniausiai internete paskelbtą informaciją. Didžiausią dalį įvertintų objektų sudarė interneto vartotojų komentarai – 214 arba 77 proc.
Neapykantos kalba dažniausia buvo reiškiama niekinant arba tyčiojantis iš asmenų ar jų grupių, skiriamų tam tikrais pagrindais: kalbos, rasės, tautybės, kilmės – 104, seksualinės orientacijos – 48, socialinės padėties – 41, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų – 30. Kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti atvejų nustatyta mažiau: kalbos, rasės, tautybės, kilmės pagrindu – 42, seksualinės orientacijos – 19, socialinės padėties – 10,tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų – 6. Kurstymas diskriminuoti 39 atvejais nustatytas dėl socialinės padėties, dėl kalbos, rasės, tautybės, kilmės – 29, dėl seksualinės orientacijos – 22, dėl tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų – 21.
Ikiteisminiuose tyrimuose dėl pornografijos gamybos, disponavimo ir platinimo atliktos 67 ekspertizės, kurių metu ištirtos 5255 nuotraukos ir 205 val. audiovizualinio turinio.
Visuomenės informavimo priemonėse nepilnamečiams žalinga informacija nustatyta 36 atvejais, iš kurios 23 draudžiama (susijusi su nepilnamečio asmens duomenų paskleidimu), 13 ribojama skleisti informacija. Draudžiama informacija taip pat dažniausiai skleista internete (11 atvejų) ir spaudoje (10 atvejų).
Nuo 2015-07-10 panaikinus baudžiamąją atsakomybę už asmens įžeidimą neliko galimybės teismo keliu apsiginti nuo viešo įžeidimo – ar jis būtų išsakytas žodžiu, raštu ar kitu elgesiu. Atsižvelgdamas į šią teisės spragą ir būdamas įgaliotas nagrinėti asmens garbės ir orumo pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse, žurnalistų etikos inspektorius 2015 metų spalį Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė pastabas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriomis už asmens įžeidimą būtų nustatyta civilinė atsakomybė, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Pasiūlyta nustatyti ir tai, kad asmens atsiprašymas gali būti pagrindas mažinti įžeidimu asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.