Lietuvoje labai daug geriančių ir nuo alkoholio priklausomų suaugusiųjų. Nuo jų priklausomybės kenčia ne tik patys, bet ir jų vaikai. Geranoriškų mokytojų dėmesys mokykloje gali padėti sušvelninti tėvų alkoholio priklausomybės pasekmes vaikams, paskatinti tėvus kreiptis pagalbos. Ką gali ir ko negali mokykla?
Mokykla negali sau leisti ignoruoti šios problemos – moksleivių rezultatai, elgesys pamokose, motyvacija, psichikos sveikatos sutrikimai ir rizika vartoti alkoholį priklauso ir nuo tėvų girtavimo. Šiems vaikams mokykla turėtų tapti saugia vieta, kurioje galėtų suprasti, kas nutiko jų tėvams ir kurioje patys sulauktų dėmesio ir pagalbos. Mokykloje neturėtų būti pamokslaujama, įžeidžiamai kalbama apie žmones, priklausomus nuo alkoholio, nes tai moksleivių artimieji, brangiausi jiems žmonės.
Mokytojai labiausiai padeda moksleiviams tiesiog tinkamai dirbdami savo darbą. Mokinio smalsumas, naujos žinios ir gebėjimai, pasiekimų džiaugsmas kuria tvirtus pamatus visų vaikų ateičiai. Alkoholikų vaikų ateičiai svarbūs tie patys dalykai. Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų tėvų, jų pačių elgesio ir pasiekimų moksle, verti mokytojo dėmesio, profesionalaus darbo ir paramos.
2016 m. vasario 14-20 d. minint alkoholikų vaikų savaitę atkreipiame dėmesį, kad vaikas iš mokytojo turėtų sužinoti, kad:
- žalingas alkoholio vartojimas, priklausomybė – tai liga, kurią galima ir reikia gydyti;
- viltis yra: daugybė žalingai vartojančių ir priklausomų asmenų tinkamai gydomi nustoja girtavę.
- pagalbos reikia ir šalia alkoholikų esantiems žmonėms – ypač vaikams. Prašyti pagalbos ir ją priimti – stiprybės požymis. To galima išmokti.
- vaikas negali ir neturi nuo šios ligos gelbėti savo tėvų. Jiems padėti turi specialistai;
- vaikai niekada nėra kalti dėl tėvų ligų ir elgesio, nėra kalti dėl pasekmių, pavyzdžiui, skyrybų arba vaiko teisių tarnybos įsikišimo.
- mokykloje yra galimybė saugiai pasikalbėti apie rūpesčius dėl tėvų vartojamo alkoholio, nebijant pasekmių ir patyčių;
- administracija ir vaikams pagalbą teikiantys specialistai žino, kokios tarnybos gali padėti vaikui, šeimai ir tėvams ir atsakingai į jas kreipiasi.
Mokyklų administracija šiai problemai turėtų skirti pakankamai išteklių ir laiko – kelti savo ir kitų specialistų kvalifikaciją, palaikyti mokytojų pastangas, bendradarbiauti su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis šioje srityje. Labai svarbu suprasti, kad jokia mokykla nėra vieniša sala – Lietuvoje priklausomi asmenys gali gauti gydymo paslaugas, vaiko teisių apsaugos tarnybos ir savivaldybių socialinės tarnybos teikia pagalbą šeimai, veikia platus nevyriausybinių organizacijų tinklas, pagaliau yra Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Ieškant papildomos pagalbos, vaikus galima nukreipti į Alateen (alkoholikų vaikai) – tai grupė jaunimui, paaugliams, kurių gyvenimą paveikė nors vieno iš tėvų ar kitų artimų žmonių alkoholizmas.
Mokyklos dažnai slepia moksleivių rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo atvejus. Nuo priklausomybės kenčiantys tėvai ir šeimos – dar didesnis tabu. Padėti savo moksleiviams mokykla ir mokytojai gali tik nustoję bijoti, pripažinę žinių stoką šioje srityje ir ieškodami sąjungininkų. Tada problemas galima spręsti kartu.
Apie savigalbos grupes artimiesiems:
ALATEEN – paauglių, kurių gyvenimą paveikė nors vieno iš tėvų ar kitų artimų žmonių priklausomybė, draugija
Al-ANON – priklausomybe sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija
SAV – suaugusių alkoholikų vaikų draugija
Informacijos apie Alkoholikų vaikų savaitės kampaniją rasite Mentor Lietuva Facebook paskyroje
Dalinkitės filmuota medžiaga „Pakalbėkime apie vaikystę“
Bjauriausia, kad nebemokame suvokti, kad kai kurios profesijos tai misijos, tai prisiėmimas atsakomybės už savo tautą, jos ateitį. Turi būti šios srities ŽYNYS. Šios profesijos – mokytojas, kunigas, teisėjas, gydytojas. Šiandien dažnas mokytojas žiūri į savo darbą kaip prasčiausio lygio amatininkas.
Štai vėl „projektas”. Alkoholikų vaikų savaitė. Bus prirašyti kalnai planų ir ataskaitų, „Panorama” gal ir interviu paprašys. Savaitė baigsis ir užsimirš…