Vasario 8 d. į Lenkija atvykusi Europos komisijos inspiruota delegacija „Demokratija per teisę“ (dar vadinama „Venecijos komisija“) pradėjo tikrinimo procedūrą dėl 2015 m. gruodžio 22 d. priimtų Lenkijos Konstitucinio Tribunolo įstatymo pakeitimų ir Nacionalinio transliuotojo reformų.
Venecijos komisijos delegacija, kuriai vadovauja Džani Bukuikis (Gianni Buquicchio), Lenkijoje susitinka su Lenkijos prezidento administracijos, Seimo, Teisingumo ministerijos atstovais, Konstitucinio Tribunolo bei Aukščiausiojo Teismo teisėjais, Nacionalinės teismų tarybos nariais ir piliečių teisių gynėju (ombudsmenu). Komisija savo sprendimą ketina priimti kovo 11–12 d. vyksiančioje plenarinėje sesijoje.
Venecijos komisija yra Europos Tarybos (ET) patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais ir teikia rekomendacijas ET valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisę ir institucijų veiklą su vadinamais Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.
Į Lenkiją atvykusi Venecijos komisija bendradarbiauja su EK biurokratais išreiškusiais susirūpinimą dėl naujai išrinktos Lenkijos valdžios sprendimų susijusių su Konstitucinio Tribunolo veikla ir Nacionalinio transliuotojo pertvarka ir pradėjusiais Lenkijai taikyti vadinamąją „teisės viršenybės principo laikymosi valstybėje narėje stebėjimo procedūrą“ (angl. Rule of Law Framework).
Tokiu būdu Lenkija tapo pirmąja ES valstybe, kuriai pritaikytos teisės viršenybės patikros procedūros.
Nors oficialioji Lietuvos žiniasklaida ir Lietuvos valdžia, vertindama naujosios Lenkijos valdžios vykdomas nacionalinio transliuotojo ir Konstitucinio Tribunolo pertvarkas, iškarto prabilo unisonu su Briuseliu, atkartodama ES biurokratų reiškiamą susirūpinimą „demokratijos padėtimi“ Lenkijoje, tačiau ir Lietuvoje radosi politikų palaikančių Lenkijos valdžios sprendimus.
Štai sausio 15 dieną Lietuvos tautininkai prie Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje surengė solidarumo piketą su Europos sąjungos biurokratų puolama Lenkijos Respublika. Tautininkų sąjungos pirmininkas dr. Audrius Rudys tuomet pareiškė: „Atmetame Europos ir mūsų šalies žiniasklaidoje bei politiniuose sluoksniuose platinama šmeižtą, jog dabartinė Lenkijos valdžia pažeidžia demokratijos taisykles. Konstitucinių teismų diktatas – opi demokratijos problema. Kai kuriose šalyse, įskaitant Lietuvą, ši institucija kelia save aukščiau pačios Konstitucijos, išreiškiančios piliečių valią, ir tampa nacionalinių valstybių suvereniteto ribojimo įrankiu. Nerenkama įstaiga diktuoja tiek parlamentui, tiek piliečiams teisines ir politines nuostatas, kaip galutinis arbitras. Sveikiname Lenkiją pažabojus Konstitucinio tribunolo tironiją“.
Bene pirmoji iš Europos valstybių Lenkiją užstojo Vengrijos Respublikos valdžia pareiškusi, kad vetuos bet kokias sankcijas Lenkijos atžvilgiu. Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Jančis (Zoltan Jancsi) sakė: „Ši Lenkijos vyriausybė gavo savo tautos pasitikėjimo mandatą, todėl mus Vengrijoje labai nemaloniai nustebino, su kokia aštria kritika mūsų kolegos lenkai susidūrė tiek iš ES žiniasklaidos, tiek ir iš tam tikrų politinių jėgų pusės. Vengrijos vyriausybė solidarizavosi su Lenkija dar ir dėl to, kad visai neseniai pati patyrė, kai kažkam užsienyje nepatiko mūsų reformos ir kai ji už tai buvo aršiai puolama be jokio pagrindo“.
2010 metais Vengrijos premjeru tapus Viktorui Orbanui, Europos Parlamentas taip pat surengė diskusiją dėl „padėties Vengrijoje“. 2012 m. Vengrijos valdžiai priėmus konstitucines pataisas stiprinančias valstybės įsipareigojimus tradicinėms vertybėms, tradicinei šeimai, gyvybės apsaugai, Europos Parlamente įsiplieskusiose audringose diskusijose Vengrijos premjeras V. Orbanas buvo apkaltintas demokratijos varžymu ir autoritariniu valdymu. Kai kurie įtūžę europarlamentarai Vengrijos premjerą tuomet leido sau palyginti su buvusiu Kubos diktatoriumi Fideliu Kastro arba Venesuelos prezidentu Hugo Čavesu (Chavez).
