Pirmadienis, 13 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Šiandien minima Duonos diena

www.alkas.lt
2016-02-05 09:45:28
2
Šiandien minima Duonos diena

intangibleoven.com nuotr.

       
intangibleoven.com nuotr.
intangibleoven.com nuotr.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką).

Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų.

Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.

Kokią naudą šis kasdienis produktas duoda mūsų organizmui, kokių gerų savybių ji turi, aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Lietuvoje ilgą laiką duonos kepimo tradicijos buvo tarsi apmirę. Kokia padėtis šiandien?

Pastaruoju metu duonos kepimo tradicijos atgimsta, prisimenamos senolių sukurtos receptūros, kepimo tradicijos, kai duona maišoma ir rauginama duonkubiliuose bei pašaunama į specialias krosnis. Prie dabartinio miltų ir duonos priedų pasirinkimo parduotuvėse, net ir miestuose gyvenančioms šeimininkėms naminės duonos kepimas tampa mielu užsiėmimu, kuriam negailima jėgų ir laiko.

Kiek galima valgyti duonos?

Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir vaisiais bei daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo pagrindą, todėl šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Juolab, kad prekybos tinkluose šiandien galima įsigyti be tradicinės, ir ekologiškos duonos, kepamos iš grūdų, užaugintų ekologiniuose ūkiuose, taip pat gaminių, iškeptų pagal įvairių pasaulio šalių receptūras.

Ar tiesa, kad valgant daugiau duonos, žmonės gali greičiau nutukti?

Tai klaidinga nuomonė. Dažniausiai tunkama nuo to, kad valgoma per daug maisto, kuriame yra riebalų ir cukraus. Angliavandeniai gerai pasisavinami ir iš karto panaudojami organizmo energinėms reikmėms tenkinti. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis paros maisto davinyje turi būti 1:1:4, t. y. angliavandeniams turi tekti didžiausia dalis.

Ar galima duoną laikyti energijos šaltiniu?

Be abejo. Duona – puikus angliavandenių šaltinis, joje yra 30–40 % polisacharido krakmolo. O kaip visi žino, angliavandeniai yra pagrindinės energiją skatinančios medžiagos. Iš angliavandenių gaunamos kalorijos paprastai turėtų sudaryti daugiau kaip pusę paros normos.

Kokių naudingų medžiagų yra duonoje?

Duonoje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Daugiausia joje yra B grupės vitaminų, nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai įsisavina organizmas, o vitaminai tešlos susidarymo procese ir kepant duoną gerai išsilaiko. Duonoje gausu skaidulinių medžiagų, kurios turi didelę įtaką maisto virškinimui – gerina ir greitina maisto pasisavinimą. Be to, ruginėje, juodoje duonoje daug E ir B grupės vitaminų, folio rūgšties, magnio, kalcio, geležies, seleno.

Kokią duoną rinktis – baltą ar juodą?

Vienareikšmiai atsakyti – baltą ar juodą duoną rinktis, būtų sunku, tačiau mitybos specialistai rekomenduoja kuo daugiau valgyti duonos, pagamintos iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais. Tiek ruginė, tiek kvietinė duona gali būti pagaminta iš tokių miltų, kurie gaunami pašalinus tik nedidelį kiekį arba visai nepašalinus grūdo luobelių (sėlenų). Iš rupių miltų pagamintoje duonoje yra tris kartus daugiau skaidulinių medžiagų. Kvietinė, šviesi duona yra šiek tiek puresnė, švelnesnio skonio, tačiau savo sudėtyje ji turi mažiau skaidulinių medžiagų, negu juoda.

Ar tiesa, kad linų sėmenys netinka duonai gardinti?

Tiesa. Kepant duoną, įprasta ją paskaninti įvairiais grūdais ir sėklomis. Saulėgrąžų, sezamo ar moliūgų sėklų riebalai yra gana atsparūs aukštai temperatūrai, o linų sėmenyse yra daug kepimui neatsparių riebalų, kurie aukštoje temperatūroje virsta sveikatai žalingais transriebalais, kurie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat gali tapti viena iš cukrinio diabeto priežasčių.

Mokslininkai, tirdami keptus maisto gaminius, nustatė, kad aukštoje temperatūroje kaitinant krakmolo ir angliavandenių turinčius produktus, susidaro kancerogeninė medžiaga – akrilamidas. Kaip išvengti šių teršalų?

Akrilamidas susidaro reaguojant amino rūgščiai (asparaginui) su redukuojančiu cukrumi. Visų šių medžiagų yra grūduose. Be to, cukraus dar papildomai dedama į duoną. Daugiausiai akrilamido gali būti stipriai apkepusioje, maždaug 0,5 cm storio duonos plutoje ir pade, kai duona kepama malkomis kūrenamoje senovinėje krosnyje. Todėl prieš valgant, apdegusią plutą ar padą būtina nupjauti.

Ar galima vartoti pradėjusią pelyti duoną?

Pradėjusios pelyti duonos nereikėtų vartoti. Kad ir apipjausčius kepaliuką, jei apipelijęs buvo tik mažas plotelis, nereikėtų jos valgyti, nes pelėsių išskirtos kenksmingos medžiagos užteršia visą duoną. Pelijimą sukelia mikroskopiniai grybai, kurie ardo duonos sudėtines medžiagas ir išskiria kancerogeninius mikotoksinus.

Ką apie duonos vartojimą pataria mitybos specialistai?

Specialistai rekomenduoja valgyti duoną su skaldytais, traiškytais ar pjaustytais grūdais, rinktis mažiau druskos turintį šį produktą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien minima Pasaulinė pasiutligės diena
  2. Vasario 5-oji – Gabijos arba Duonos diena
  3. Kokios duonos geriau nevalgyti?
  4. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  5. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  6. Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno
  7. Ramuvos stovykloje bus švenčiamos ir Žolinės (programa)
  8. Patikslintas maisto produktų su GMO sąrašas
  9. Nustatytas trichineliozės atvejis Širvintų rajone
  10. Kaip Kaziuko mugėje išsirinkti kokybiškus ir šviežius maisto gaminius?
  11. Tyrimas: Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja gaminių su GMO
  12. Lietuvoje per 14 metų neužfiksuotas nei vienas galvijų kempinligės atvejis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Ženklas says:
    10 metų ago

    Šiandien, vasario penktąją – Deivės Gabijos dieną, 18 val Kauno Santakos Romuvoje, prie Santakos aukuro vyks ypatingos apeigos Deivei Gabijai. Kas tik galite, atvykite ir atsineškite duonos kepalėlį pašventinimui.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      10 metų ago

      Lietuva – tai Dievų Žemė.
      Dangus ir Žemė patyli, kai mes mes kažką apie Dievus pagalvojam, pakalbam.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prezidento darbo diena Šiaulių rajone
Lietuvoje

Šiaulių rajone – Prezidento dėmesys švietimui ir keliams

2025 10 13
Susitikimas žemės ūkio klausimais
Lietuvoje

Aptarti ūkininkams svarbūs klausimai

2025 10 13
Policija
Gamta ir žmogus

„Švilpukas saugo“ sieks mažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių

2025 10 13
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Pradedamas tvarkyti kelias Zujūnų seniūnijoje

2025 10 13
Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Pratybos „Vyčio skliautas 2025“ – dar vienas žingsnis į saugumą

2025 10 13
Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai

2025 10 13
„Sodra“
Gamta ir žmogus

Turėjote nedarbingumą? Nepamirškite kreiptis ir į „Sodrą“

2025 10 13
Pratybos
Lietuvoje

Pajūryje prasideda pratybos „Audros smūgis 2025“

2025 10 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Rimvydas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • nuomonė apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Betgi apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šiaulių rajone – Prezidento dėmesys švietimui ir keliams
  • Kaip gauti iš anksto apmokėtą kortelę internetu per kelias minutes
  • Aptarti ūkininkams svarbūs klausimai
  • „Švilpukas saugo“ sieks mažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių

Kiti Straipsniai

Karvė

Ūkių apsaugai nuo užkrečiamųjų ligų grėsmės – pustrečio milijono eurų

2025 10 01
Skaistakalnio romuvos Rudens lygiadienio šventė

Skaistakalnio parke bus švenčiama Baltų vienybės diena ir Rudens lygiadienio šventė!

2025 09 17
Paukščių migracija

Ankstyva paukščių migracija – grėsmė ūkiams ir priminimas apie biosaugą

2025 09 03
Lėktuvas

Kodėl pykina kelionėse lėktuvu, laivu ar automobiliu?

2025 08 31
Pilvo pūtimas: net šį nemalonų jausmą vis dažniau paskatina ir stresas

Pilvą pučia ne tik nuo blogo maisto

2025 08 31
Alkoholis

Žmonių požiūris į priklausomybę skiriasi

2025 08 30
Sveikata

Ką būtina žinoti apie vaikų kokliušą?

2025 08 17
Juozo Zikaro sukurta skulptūra „Perkūnas“. 1923 m.

J. Zikaro „Perkūno“ įkūnijimas

2025 08 15
Sveikata

Pensininkams – papildomos PSD garantijos

2025 08 11
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Peršalimo ligos nesitraukia ir vasarą

2025 08 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Rimvydas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • nuomonė apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Betgi apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Užsienio reikalų ministras konferencijoje Londone aptarė pagalbą Sirijai

Užsienio reikalų ministras konferencijoje Londone aptarė pagalbą Sirijai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai