Miesto savivaldybės idėja
Sumanymas įkurti centrą, kuris plėtotų ryšius su Latvija, kilo 2002 metais, besiruošiant „Šiaulių dienoms“. Imta kalbėti, kad miesto šventę, remiantis istorinėmis aplinkybėmis, reikia sieti su Baltų vienybės diena, kuri minima rugsėjo 22-ąją, nes tai – Saulės mūšio diena, kuri laikoma ir Šiaulių gimtadieniu.
„Pirmiausia savivaldybė pasiūlė, kad mieste atsirastų tokia organizacija. Mane pakvietė į šventės organizacinio komiteto posėdį ir pasiūlė vadovauti centrui, kuris palaikytų ryšius su Latvija ir populiarintų latvių kultūrą. Posėdžio dalyviai žinojo, kad esu susijusi su Latvija“, – pokalbį apie baltiškosios kultūros puoselėjimą pradėjo ilgametė centro vadovė, Šiaulių universiteto dėstytoja doc. dr. Regina Kvašytė.
Tų pačių metų lapkričio 20 d. centras buvo įregistruotas kaip visuomeninė organizacija, o 2004-aisiais tapo asociacija.
Pavadinimas „Baltų centras“ pirmiausia buvo pasiūlytas kaip darbinis. Jį patogu vartoti tiek lietuvių, tiek latvių kalba (latviškai Baltu centrs). Tačiau R. Kvašytė neslepia ir pavadinimo trūkumų:
„Jis šiek tiek klaidina – neretai įsivaizduojama, kad centro veikla susijusi su senaisiais baltais. Iš tikrųjų mūsų pagrindinė veikla nukreipta į Latvijos ir Lietuvos ryšius.“ Neatsižvelgiant į tai, patogumas lėmė, kad toks pavadinimas liko iki šiol. Baltų centro logotipas sukurtas remiantis Šiaulių dienų logotipu. Jo autorius – dizaineris Vilius Puronas.
Nuolatinė centro veikla
Pasak R. Kvašytės, Baltų centras visada pasiruošęs bendradarbiauti: „Atsiliepiame į kvietimus ar pasiūlymus vykdyti bendrą veiklą, ieškome galimybių padėti.
Drauge pavyksta įgyvendinti gražius renginius, kuriuos pasiūlau pati, mano studentai ir kolegos.“ Centras nuolat rengia seminarus ir knygų pristatymus. Centro renginiai yra vieši, apie juos skelbiama spaudoje, tad šiauliečiams, besidomintiems ryšiais su Latvija, informacijos netrūksta.
„Aišku, būna renginių, skirtų tik centro nariams, ypač jei jie susiję su išvykomis. Stengiamės bent kartą per metus nuvažiuoti į Latviją ir pamatyti ką nors naujo.
Štai pernai rudenį aplankėme naująjį Nacionalinės bibliotekos pastatą, kur šių metų pirmąjį pusmetį vyko oficialieji Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai.
Stengiamės lankytis įvairių Rygos teatrų spektakliuose. Šiemet pasirinkome Nacionalinį teatrą dar ir todėl, kad jo pastate 1918 m. lapkričio 18 d. buvo paskelbta nepriklausoma Latvijos Respublika. Vakare numatyta dalyvauti šviesų festivalyje „Staro Rīga“. Kadangi dirbu universitete, prie išvykų prisijungti kviečiu ir savo studentus.“
Bendri projektai
Kvašytės įsitikinimu, bendradarbiavimas tarp latvių ir lietuvių vyksta nuolat: „Pirmiausia reikėtų kalbėti apie asmeninius ryšius. Tokių pavyzdžių turbūt daugelis šiauliečių, kaip ir lietuvių apskritai, ras net savo šeimose bei artimoje aplinkoje. Kitas lygis – įvairių institucijų bendradarbiavimas. Tai dažnas reiškinys, kurį skatina dalyvaujantys šioje veikloje.“
Vadovė priduria, kad Baltų centras eina savo keliu, pagal galimybes populiarindamas Latviją ir latvių tautos kultūrą. Dar viena svarbi veiklos kryptis yra susijusi su mokslo ryšiais, nes nemaža dalis Baltų centro narių yra universiteto dėstytojai ir toks bendradarbiavimas jiems ypač aktualus.
Sėkmės sulaukė bendrai su Šiaulių choru „Bičiuliai“ ir Jelgavos muziejumi vykdyti projektai: konferencijos, Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimas Šiauliuose ir kt. Glaudūs ryšiai sieja su Jelgavos folkloro kolektyvu „Dimzēns“, kuris buvo pirmojo „Saulės žiedo“ dalyvis, o dabar – dažnas svečias Baltų centro renginiuose. Jo nariai dalyvavo ir centro dešimtmečio minėjime.
Rengiami susitikimai su žymiais latvių visuomenės ir kultūros veikėjai. „Kelis asmenis, kurie buvo atvykę į Šiaulius Baltų centro kvietimu, norėčiau paminėti.
Tai poetė ir dramaturgė Mara Zalytė (Māra Zālīte), kino režisierius Janis Streičas (Jānis Streičs), rašytojai Andrejis Migla (Andrejs Miga) ir Valdis Rūmniekas (Valdis Rūmnieks), Latvijos literatūros centro direktorius Janis Uoga (Jānis Oga)“, – pasakojo R. Kvašytė.
Centro vadovė kaip ypač svarbų veiksnį pabrėžia ryšius su ambasadomis – tiek Latvijos Lietuvoje, tiek Lietuvos Latvijoje. „Šiauliuose 2006 m. lankėsi tuometis Lietuvos ambasadorius Osvaldas Čiukšys, 2012 m. – dabartinis Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis ir pirmasis Latvijos ambasadorius Lietuvoje dr. Albertas Sarkanis.
Abu jie dalyvavo pokalbyje apie bendradarbiavimo patirtį ir galimybes,“ – primena R. Kvašytė. Ji su malonumu mini ryšius ir su ką tik kadenciją baigusiu Latvijos ambasadoriumi dr. Martiniu Virsiu (Mārtiņš Virsis). „Iki tol aktyviai bendravome su Hardiju Baumaniu, dabar pradedami megzti ryšiai su naujuoju ambasadoriumi dr. Einaru Semaniu, nes jausti ambasadų palaikymą yra labai svarbu.“
Baltiškojo paveldo apsaugos svarba
Globalizacijos procesai ir Vakarų šalys daro įtaką mūsų kultūroms, kartais vos neverčia gėdytis etninės kultūros, todėl didelės svarbos įgyja organizacijos, besirūpinančios tautų etninės tapatybės apsauga.
Ne išimtis ir baltiškosios kultūros puoselėjimas. R. Kvašytė teigia, kad baltiškumas jai pirmiausia asocijuojasi su mūsų šaknimis: „Norint augti ir klestėti, reikia, kad jos būtų stiprios. Augalas yra dvi gyvosios baltų šakos – lietuviai ir latviai.
Dabar augame kaip atskiros šakos, bet išaugome iš bendrų šaknų. Turime panašumų, kuriuos suvokti padeda senosios kultūros pažinimas, o skirtumai nuspalvina gyvenimą ir sustiprina mūsų tapatybę.“
Autorė yra Šiaulių universiteto Lietuvių filologijos ir komunikacijos studijų programos studentė