Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su Sankt Peterburgo lietuve, kalbininke Sankt Peterburgo universiteto docente Vanda Manikaitė-Kazanskiene.
Ar lengva būti lietuviu Sankt Peterburge – už geopolitinio fronto linijos tarp Vakarų ir Rusijos? Ar nepasikeitė rusų požiūris į lietuvių tautinę mažumą Rusijoje kai Rusijos ir Lietuvos keliai išsiskyrė?
Alkas.lt projektą „Mes ir jie“ iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas.
Filmavo Jonas Vaiškūnas.
Vanda Manikaitė-Kazanskienė 1967 m., baigusi Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, pradėjo studijuoti gimtosios aukštosios mokyklos aspirantūroje, vėliau studijas tęsė Leningrado (dabar Sankt Peterbo universitete). 1980 m. Maskvos Lomonosovo universitete apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją tema Senieji graikų ir lotynų kalbų dariniai su priesaginėmis dalelytėmis -m-, -men-, -n-.
Dirbo Leningrado universiteto Senųjų Graikijos ir Romos istorijų, vėliau – Klasikinės filologijos katedrose. Docentė, mokslinė sritis: senovės graikų, lotynų ir lietuvių kalbų tyrinėjimai. Tomis temomis paskelbė mokslinių straipsnių. Su vyru, būsimu Rusijos mokslų akademijos akademiku, Nikolajumi Kazanskiu paruošė ir 1986 m. išleido Kretos-Mikėnų graikų kalbos ideografinį žodyną. 1992–1994 m. stažavosi Harvardo universiteto Graikų tyrinėjimų centre. Nuo 1994 m. dėstė senąsias kalbas Sankt Peterburgo Klasikinėje gimnazijoje.
Išvertė ir išleido keletą senųjų graikų autorių veikalų vertimų į lietuvių kalbą. Aktyvi Sankt Peterburgo tautiečių bendruomenės narė, norinčius mokė lietuvių kalbos šeštadieninėje mokykloje. Jos ir kolegų iniciatyva nuo 2007 m. leidžiamas laikraštis „Sankt Peterburgo lietuvis“. 2010 m. už nuopelnus lietuvių kalbai ir kultūrai apdovanota Felicijos Bortkevičienės vardo premija.
