Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą

Gruodžio 12 d. Paryžiuje 196 pasaulio šalys patvirtino susitarimą, kuris siunčia aiškų signalą investuotojams, pramonės ir energetikos sektoriams bei vyriausybėms apie iškastinio kuro eros pabaigą. Jame numatoma, kad iki šio amžiaus vidurio turi būti pasiekta, kad žmonija šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmestų ne daugiau, nei planeta gali jų sugerti,t.y. kad žmonijos poveikis klimato kaitai priartėtų prie nulinio. Šalys sutarė bendromis pastangomis užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2°C

nuo pramonės revoliucijos laikų ir siekti sustabdyti globalų atšilimą ties 1,5°C riba, pripažindamos, kad tai žymiai sumažintų klimato kaitos padarinių mąstą. Taip pat daug dėmesio skiriama prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms, bei neišvengiamų klimato pokyčių sukeltiems nuostoliams ir žalai bei finansavimo klausimams.

Paryžiaus susitarimas įpareigoja išsivysčiusias šalis imtis sparčių ir efektyvių priemonių pereinant prie mažo anglies dvideginio technologijų. Besivystančios šalys įsipareigoja aktyviai prisidėti prie atmosferos taršos mažinimo pagal savo galimybes ir išsivysčiusių šalių paramą. Kas penkis metus, pradedant 2018 m., šalys turės pateikti vis ambicingesnius planus, kurių bendras poveikis bus peržiūrimas atsižvelgiant į pasaulinę situaciją ir vertinamas remiantis naujausiomis mokslo žiniomis.

„Pakankamai aukšta Paryžiaus susitarimo ambicija atitinka ilgalaikius Lietuvos interesus. Tik pasaulyje, kuriame klimato kaita bus suvaldyta, galima užtikrinti ilgalaikę taiką ir politinį stabilumą, kurie yra būtini tokių šalių kaip Lietuva suverenumui ir klestėjimui. Todėl Lietuva turi palaikyti kuo didesnes ES ir kitų šalių pastangas kovoti su klimato kaita bei pati rodyti pavyzdį maksimaliai išnaudodama atsinaujinančių išteklių ir energijos naudojimo efektyvumo galimybes energetinei nepriklausomybei stiprinti,“ – teigia Gintarė Krušnienė, VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ delegatė Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje.

Susitarimas apima ir prisitaikymą ruošiantis numatomiems klimato kaitos poveikiams. Šalys susitarė reguliariai rengti prisitaikymo planus, jais remiantis besivystančioms šalims bus skiriama finansinė, technologinė, gebėjimų stiprinimo parama.

Labai svarbu, kad susitarime atsirado aiški takoskyra tarp prisitaikymo ir nebesulaikomų klimato kaitos padarinių valdymo. Pastariesiems klausimams spręsti atsiras tikslinė klimato kaitos nuostolių ir žalos atstatymo programa. Didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad ši priemonė tarnautų labiausiai pažeidžiamiesiems.

Niekam ne paslaptis, kad finansų klausimai ir parama besivystančioms šalims tam, kad jos galėtų imtis klimato kaitos švelninimo priemonių ir prisitaikytų prie neišvengiamo poveikio, buvo lemtingi sąžiningam ir ambicingam Paryžiaus susitarimui. Išsivysčiusios šalys sutarė padidinti finansinę paramą tiek, jog besivystančios šalys galėtų sėsti prie derybų stalo Paryžiuje.

Ypatingas dėmesys parodytas neturtingiausioms ir mažųjų salų šalims, kurios yra „klimato kaitos fronto linijoje“ ir pirmosios bei didžiausiu mastu patiria tokius klimato kaitos padarinius kaip ekstremalios audros ir sausros, jūros lygio kilimas ir kt. Visgi ilgalaikė besivystančioms šalims liko neapibrėžta, neįvardinta nei sumų, nei konkretesnių principų, kaip šalys ateityje spręs šį klausimą. Akivaizdu, kad stiprėjant klimato kaitos poveikiui ir aiškiau suvokiant istorinės šalių atsakomybės kainą, prie finansavimo klausimo bus nuolat grįžtama.

Dabar, kai valstybių vadovai po du dešimtmečius vykusio derybinio proceso, sureagavo į mokslininkų ir pilietinės visuomenės raginimus stabdyti įsibėgėjančią klimato kaitą, turi būti padaryta viskas, kad ambicingi Paryžiaus susitarimo tikslai ir žodžiai virstų konkrečiais ir lygiai tiek pat ambicingais veiksmais. Šiemet pateikt šalių įsipareigojimai mažinti atmosferos taršą yra nesuderinami su Paryžiaus susitarimo tikslais, nes veda link 3°C šiltesnio pasaulio. Paryžiaus susitikimo sprendimai tai pripažįsta ir numato  nacionalinių tikslų peržiūrą 2018 metais. Tai vienintelė proga valstybėms parodyti, kad yra pasiruošę sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C riba realiais darbais.

Paryžiaus susitarimas taip pat turėtų suteikti postūmį ambicingesnei ES klimato politikai. Nuo šiol nebeveiksmingas pasiteisinimas, kad ES šalys vienintelės pasaulyje imasi realių klimato kaitos priemonių. Priešingai, kitoms šalims prisijungus prie klimato kaitos švelninimo, ES yra pažadėjusi padidinti savo klimato politikos ambicijas*.

Laiku to nepadarius ES, gali prarasti savo pozicijas lenktynėse dėl nulinių išmetimų ir 100% atsinaujinančių energijos išteklių. Tad valstybės, įskaitant Lietuvą, turi atsargiai žiūrėti į naujų anglies, naftos ar gamtinių ar skalūnų dujų projektų kūrimą, pasverdamos, ar tai atitiks jų klimato kaitos įsipareigojimus, ir vienareikšmiškai atisakyti finansinių paramos priemonių su iškastiniu kuru susijusiam verslui.

* ES tikslai iki 2030 m.: energijos vartojimo efektyvumo tikslas – 40 %, atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslas – bent 30% ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas – bent 40 %, iki 2050 m. ŠESD mažinimo tikslas – 85-90%.