Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė šiandien vykusiame Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje teigė, kad rinkimų sistema iki 2020 metų turėtų keistis, o balsavimą internetu pirmiausia galėtų išbandyti svetur gyvenantys lietuviai.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad parlamentinės partijos šiuo metu yra sutarusios vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą ir perbraižyti rinkimų apygardų ribas 2016 metų Seimo rinkimams, tačiau esminių pasikeitimų rinkimų sistemoje kitąmet nebus. Taip pat sutarta jau dabar pradėti ieškoti bendro sutarimo dėl kardinalių rinkimų sistemos pakeitimų 2020 metams.
Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl pasiūlytų rinkimų sistemos modelių. Pagal vieną iš jų užsienio lietuvių siekis turėti savo rinkimų apygardą galėtų būti realizuotas, jeigu 140 Seimo narių būtų renkami dvimandatėse rinkimų apygardose, o vienas Seimo narys galėtų būti renkamas apygardoje, skirtoje svetur gyvenantiems tėvynainiams.
Seimo vadovė Loreta Graužinienė teigė, kad tokiu atveju galėtų būti išbandyta balsavimo internetu sistema, juolab kad diskusijos dėl elektroninio balsavimo pastaruoju metu Seime įgauna pagreitį.
„Jeigu būtų įteisinta užsienio lietuvių rinkimų apygarda, būtų tikslinga pabandyti šioje apygardoje balsuoti elektroniniu būdu, ir tai būtų galimybė išbandyti pačią sistemą mažesne apimtimi. Jei ji pasiteisintų, būtų galima ją perkelti į bendrą rinkimų sistemą”, – kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir pakvietė Pasaulio lietuvių bendruomenės narius aktyviai prisijungti prie diskusijos šiuo klausimu.
Seimo vadovės nuomone, elektroninis balsavimas ne tik padidintų svetur gyvenančių tėvynainių susidomėjimą ir aktyvumą rinkimuose, bet ir suteiktų jiems dar daugiau galimybių dalyvauti valstybės valdyme. Svarbiausia, prieš žengiant šį žingsnį, visapusiškai užtikrinti rinkimų saugumą ir slaptumą bei sąžiningą balsų skaičiavimo mechanizmą ir kontrolę.
Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Kibernetinės saugos sekcijos vadovas ne kartą spaudoje stebėjosi, kad VRK neatsižvelgia į garsiausius pasaulio kibernetinio saugumo, antivirusų kūrėjų, mokslininkų siūlymus neskubėti su internetiniais ir elektroniniais balsavimais. Kodėl beveik niekada tokio pobūdžio diskusijose nematome šių nepriklausomų specialistų, o taip pat kodėl nepakviečiami nepriklausomi rinkimų stebėtojai, padiskutuoti apie ypač sudėtingų elektroninių tehnologijų kontrolę.
Sakykite kodėl nacionalinams elektroniniams balsavimams priešinasi tokie žinomi pasaulio žmonės kaip Vikipedijos kūrėjas Jimmy Wales, Gnu Linux kūrėjas Ričardas Stalmanas, saugumo žvaigždė Briusas Šneieris, Kaspersky, TrendMicro ir F-Secure antivirusu vyriausi tyrinėtojai Davidas Emas, Rik Ferguson ir Mikko Hypponen. Oksfordo saugumo profesorius Ian Brown, Kembrižo saugumo profesorius Rosas Andersonas. Kodėl vokietijos konstitucinis teismas yra uždraudęs tokius balsavimus?
Skaitmeninių rinkimų neturėtų būti dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių loterijų laimingi skaičiai iškrenta *plika akimi* suprantamu ir patikrinamu būdu.