Lietuvoje tik trečdaliui širdies nepakankamumu susirgusių pacientų šeimos gydytojai įstengia pastebėti šią mirtimi alsuojančią ligą. Situacija kardinaliai pasikeistų plačiai tiriant širdies pažeidimo žymenis kraujyje.
Jaunėjantis širdies nepakankamumas neišvengiamai nusineša vis daugiau gyvybių. Tačiau ligonių gyvenimo trukmę įmanoma prailginti, jei ši sunkiai gydoma liga diagnozuojama ankstyvojoje stadijoje.
Patyrę kardiologai sutaria – pirminėje gydymo grandyje trūksta darbo įrankių norint, kad šeimos gydytojai nesusipainiotų įtardami širdies nepakankamumą. Dabar jie daugeliu atveju gali pasitelkti vakarykštės dienos diagnostikos priemones, kurios neduoda pakankamai aiškaus atsakymo.
Daugelyje Vakarų šalių širdies nepakankamumui diagnozuoti dažniausiai atliekami BNP ar NT-pro BNP tyrimai – jei kraujyje randama medžiagos (natriuretinių peptidų), kurias išskiria pertemptos širdies ląstelės, reiškia pacientas serga šia neišgydoma liga.
Lietuvos kardiologų draugija dar pernai Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė širdies pažeidimo žymenų tyrimą įtraukti į šeimos gydytojų priemonių arsenalą. Tačiau iki šiol šis kraujo tyrimas nekompensuojamas. Pirminėje gydymo grandyje dabar praktiškai remiamasi privačiomis iniciatyvomis bei gyventojų sąmoningumu.
Ligos diagnozė – po keliolikos brangių minučių
Kas dešimtas pacientas, paūmėjus širdies nepakankamumui, miršta atvežtas į ligoninę. Beveik pusė buvusių hospitalizuotų ligonių į Anapus iškeliauja per artimiausius penkerius metus.
„Reikia tokius pacientus pradėti gydyti anksčiau nei jiems prireikia ligoninės. Tai leistų ne tik pagerinti ligonio gyvenimo kokybę, jį prailginti, bet ir valstybė sutaupytų lėšų. Šios ligos gydymas yra labai brangus“, – sakė Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė.
Šiuo metu šeimos gydytojas, įtaręs širdies nepakankamumą, iš pradžių pacientui skiria atlikti kardiogramą. Neturint galimybių ištirti širdies žymenų atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ar ultragarsinis tyrimas (echokardiografija). Deja, pastarieji tyrimai nėra pakankamai specifiški širdies nepakankamumui atskleisti.
„Efektyviausia diagnostika – ištirti specifinius širdies žymenis. Jei kraujyje randama natriuretinių peptidų, reiškia pacientas serga širdies nepakankamumu. Šios aktyvios medžiagos išsiskiria tik tada, kai širdies raumuo patiria perkrovą ir silpsta, todėl tai pakankamai specifinis, tikslus ir greitas tyrimas. Ypač jis svarbus skubiai. Iš tikro jis reikalingas kiekvienam į ligoninę atvežtam dūstančiam ligoniui. Paėmus kraujo jau po 10–20 brangių gydymui minučių galime aiškiai nustatyti tikėtiną diagnozę“, – aiškino J.Čelutkienė.
Įvertina organizmo gyvybines jėgas
Ištiriant natriuretinių peptidų koncentraciją kraujyje galima diagnozuoti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą. Be to, šis tyrimas padeda kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą bei tikslinti ligos vystymosi prognozę.
„Jei gydant natriuretinių peptidų koncentracija sumažėja, tai rodo, kad organizmas turi dar daug gyvybinių rezervų. Tuomet galima labai pagelbėti skiriant medikamentus. Beje, turime duomenų, kad taikomas ankstyvai patikrai širdies žymenų tyrimas padeda net užkirsti kelią artėjančiai ligai“, – sakė docentė.
Čelutkienės pastebėjimu, pradėjus kompensuoti širdies pažeidimo žymenų tyrimus, šeimos gydytojai, matyt, per metus įsisavintų šią priemonę. Tada daug daugiau ankstyvosios stadijos ligonių laiku patektų į kardiologų globą.
„Tačiau pastebiu gerą tendenciją: iš įvairių šalies rajonų į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas pastaruoju metu atvyksta jau atlikusių širdies žymenų tyrimus pacientų. Tai rodo, kad regionuose medikai brandina gerus pokyčius, o dalis gyventojų jau įvertina tokio tyrimo svarbą“, – sakė gydytoja.
Regionuose tiriasi savarankiškai
Dar visai neseniai širdies žymenų tyrimai buvo prieinami tik centrinėse Lietuvos klinikose bei privačiose įstaigose. Tačiau pernai rudenį daugeliui šalies regionų gyventojų atsirado pirmoji galimybė išsitirti nevykstant į sostinę ar Kauną, kai šeimos gydytojams į talką atėjo „Medicina practica“ laboratorijos tinklas.
Pasak „Medicina practica“ laboratorijos vadovo gydytojo Svajūno Barakausko, per metus buvo atlikta beveik 600 širdies nepakankamumo žymenų tyrimų. Prevencinių akcijų metu širdies žymenys buvo atliekami pigiau.
„Nustebino, kad dauguma – net beveik 500 – pacientų savarankiškai atėjo atlikti NT-pro BNP tyrimą. Jie norėjo išsiaiškinti paskirto gydymo efektyvumą. Beveik kas antram pacientui tyrimai rodė padidėjusią natriuretinių peptidų koncentraciją“, – sakė jis.
Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės pastebėjimu, galimybė vietoje atlikti širdies žymenų tyrimą leido efektyviau padėti ne vienam jos pacientui. Štai 79-ių metų moteris skundėsi nuovargiu, kojos buvo patinusios, dėl skausmo negalėjo paeiti daugiau 10 metrų – ištyrus kraują paaiškėjo, kad natriuretinių peptidų koncentracija net 4 kartus viršija normą.
Kai sumažėja šansai sulaukti senatvės
Europoje širdies nepakankamumu serga apie 15 mln., Lietuvoje – daugiau nei 130 tūkst. gyventojų. Pastarųjų gydymui per metus reikia apie 42 mln. eurų. Dažniausiai nusilpsta vyresniojo amžiaus žmonių širdys. Tačiau širdies nepakankamumas jau užklumpa nemažai jaunesnių gyventojų, kurie tampa nedarbingi.
Šiai sunkiai ligai lėtai progresuojant dažnai nejaučiama jokių sveikatos pablogėjimo požymių. Širdies nepakankamumo požymius – dusulį, fizinio krūvio netoleravimą nuovargį, greitą pulsą, kojų patinimus – rodo ir kitos ligos. Šie negalavimai neretai priskiriami senėjimo procesui.
Tai, kad serga širdies nepakankamumu, daugelis pacientų sužino tik paūmėjus ligai, kai netikėtai atsiduria medikų rankose. Specialistų pastebėjimu, vėlai nustatyto šio susirgimo gydymas – lyg uždelsto vėžio prognozė.
Širdies nepakankamumui pradžią dažniausiai duoda klastingosios aterosklerozės komplikacijos. Po ūmaus miokardo infarkto seka ūmus arba lėtinis širdies nepakankamumas. Susirgus jaunesniame amžiuje galimybė sulaukti senatvės labai sumažėja.
