Sveikas gyvenimo būdas, o ypač įvairūs sveikos mitybos receptai, vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Žmonės planuodami savo mitybos racioną vis dažniau susimąsto ir pradeda atsižvelgti į tai, kas naudingiausia jų organizmui. Tačiau reikia pripažinti, jog mitybos įpročių keitimas kainuoja itin daug valios pastangų, tad yra nenuostabu, kad ir didžiausi sveikos gyvensenos aistruoliai retkarčiais „suklumpa“ ir neatsispiria greito maisto teikiamiems malonumams. Iš pirmo žvilgsnio tai – menka nuodėmė, tačiau Lietuvos Sporto Universiteto docentas ir „Natural Pharmaceuticals“ sveikatingumo ekspertas Ramutis Kairaitis perspėja – greito maisto gaminiuose slypintys kietieji riebalai, vadinami transriebalais, gali būti pražūtingi mūsų širdžiai.
Mirtinas pavojus širdies bei kraujotakos sistemai
Medicinos ekspertų teigimu, transriebalai, kurių yra gausu greitame maiste, margarine ir kai kuriuose konditerijos gaminiuose yra viena iš labiausiai kenksmingų maisto sudedamųjų dalių. Įrodyta, jog transriebalų vartojimą padidinus vos 2 proc., rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis išauga net iki 23 proc.
„Neigiamas šių riebalų poveikis susijęs su blogo cholesterolio padidėjimu bei uždegiminių reakcijų organizme suaktyvėjimu. Tai išaugina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, padidina vėžinių susirgimų tikimybę, – sako R. Kairaitis. – Taip pat transriebalai neigiamai veikia kraujagyslių endotelio funkcijas, mažina kraujagyslių elastingumą ir ląstelių atsaką į insuliną“.
Pastarųjų mokslinių tyrimų duomenimis, jei dienos energijos kiekį, gaunamą iš transriebalų, pavyktų sumažinti nuo 2,1 iki 1,1 proc. – kasmet galėtume išvengti net 72 000 mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Remiantis šiais skaičiais, JAV Maisto ir vaistų kontrolės administracija (FDA) jau nutarė – nuo 2018 metų transriebalų vartojimas bus uždraustas, o laipsniškas jų kiekio maisto produktuose mažinimas turi būti pradėtas nedelsiant.
Įvairūs transriebalų kiekio maisto gaminiuose ribojimai taip pat taikomi ir Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje bei Olandijoje.
Kaip transriebalai riebalai atsirado maisto produktuose?
Augant maisto pramonei natūralių riebalų savybės nebetenkino gamintojų. Buvo pradėta modifikuoti riebalus taip, kad jie lėčiau gestų ir taptų lengviau naudojami gamyboje.
„Transriebalai, kartais dar vadinami hidronizuotais ar hidrintais riebalais, atsirado modifikacijos proceso metu, kuomet skysti riebalai yra paverčiami kietais, – sako R. Kairaitis. – Įvairūs aliejai turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios lemia tai, kad jie yra skysti. Hidrinant aliejų prie nesočiųjų riebalų rūgščių prijungiami vandenilio atomai ir taip gaunami kieti riebalai“.
Kieti riebalai arba transriebalai, anot R. Kairaičio, pramonėje turi daug privalumų – lėčiau genda už gyvūninės kilmės riebalus, patogūs pakuoti bei vartoti konditeriniam kepimui. Tad ši technologija buvo sėkmingai įdiegta ir naudojama maisto pramonėje jau nuo 1903 metų.
Tiesa, eksperto teigimu, transriebalų galima rasti ir natūraliuose pieno produktuose: „Svieste bei kituose pieno produktuose transriebalai atsiranda natūralu būdu – karvėms atrajojant žolę. Tačiau šie riebalai nėra žalingi“.
Kaip apsisaugoti nuo pražūtingo transriebalų poveikio?
Deja, vienintelis būdas apsisaugoti nuo žalingo šių riebalų poveikio, pasak eksperto, yra jų kiekio ribojimas arba visiškas atsisakymas. Maisto produktai, kuriuose yra transriebalų dažnai žymimi užrašais „hydrogenated”/„partially hydrogenated”, tad vertėtų atidžiai skaityti etiketes ir vengti tokių gaminių.
„Taip pat derėtų to paties aliejaus nevartoti kepimui kelis kartus – transriebalai gali susidaryti ir tuomet, kai kepimui skirtas aliejus vartojamas pakartotinai“, – perspėjo R. Kairaitis.
