Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
Gegužės mėnuo lietuviams atneša sodų žydėjimą, gamtos ir jausmų kilimą, norą matyti meile spindinčias akis.
Prasmingiems lūkesčiams ir tinkamu laiku – gegužės viduryje – mus sutelkia meilės deivės Mildos šventė. Kaip tauta jaučia meilę, bendravimą ir tarpusavio artumą?
Šiais laikais dažnai piešiamas niūraus, atšiauraus, nedraugiško lietuvio paveikslas. Kai kas net teigia, kad lietuviai savanaudžiai, džiaugiasi kaimyno nelaime, lietuviu negalima pasikliauti. Kaip yra iš tiesų, kokia mūsų būdo gelmė, kokia dabartis? Tai, kad lietuviai užima pirmąsias vietas pasaulyje mobiliosios telefonijos, interneto plėtroje, socialinių svetainių lankymesi, tiesiai nurodo, kad lietuvio būdui būdingas bendravimas.
Tai, kad lietuviai savo laiku sustabdė mongolų-totorių ordas, kryžiuočių-kalavijuočių ordinus, rodo išskirtinį gebėjimą susivienyti ir glaudžiai petys petin kautis už savo žemę ir žmones – tai tarsi didžiulės meilės, kultūros ir jėgos viršūnė.
Didžioji dauguma šimtatūkstantinio lietuvių liaudies dainų kraičio yra susieta su meile. Meilės būdo neabejotina išraiška – šokiai. Visais laikais mes tą vertiname ir sugebame.
Verždamiesi į bendravimą ir meilę, atgrasios svetimos kultūros parblokšti, tautiečiai primiršo didžiąją meilės kultūrą, neretai klimptelėdami ir į svaigalų liūną. Vidinis pasąmoninis meilės kultūros savyje turėjimas ir nesugebėjimas jos taikyti dabartiniame gyvenime, veda tautą prie didžiulių įtampų, vedančių į tiesioginį ir netiesioginį savęs ir aplinkos naikinimą..
Prieštaringame šių dienų vaizde iškyla kiekvieno sąmoningo lietuvio atsakomybė, kuriuo keliu eiti. Meilės, tarpusavio supratimo, bendradarbiavimo kelias gali tautą išvesti į kilimą ir klestėjimą. Džiugu, kad vis daugiau lietuvių būriasi šiame kelyje, neabejotinai mus visus šis kelias atves ir į Laisvės, Meilės šventę – Mildos dieną.
Visame pasaulyje lietuvių bendruomenės ruošiasi švęsti deivės Mildos šventę. Meilės bus tuo daugiau, kuo mažiau bus paradiškumo, sceniškumo, vartotojiškumo. Turime atgaivinti gyvąjį lietuvių būdą – bendras dainas, ratelius žaidimus, šokius – tai tobuliausios galimybės įgyti jėgos, džiaugsmo, meilės, o svarbiausia, tuo pačiu mes galime apdovanoti mūsų artimuosius, draugus, aplinkinius. Turime kurti gyvybės ir meilės erdvę, tuomet sėkmingai galėsime spręsti ir visas savo bei tautos būties problemas.
Šiemet gimė graži mintis Lietuvos viduryje, Kauno Botanikos sode, netoli buvusios Aleksoto Mildos šventyklos, susiburti Mildos dienos šventimui. Rengėjai kviečia visus, atvykti į šventę ir gyvame vyksme išskleisti savo širdies meilės jausmą. Šventė gyva ir neparodomoji – tiesiog atvykime ir džiaukimės švęsdami. Pasinaudokime pavasariniu budimu, pabudinkime meile Lietuvą.
Telydi darna. Ne man norminti, bet kažkuriame metraštyje balandis paminėtas kaip pats pirmasis mėnuo,ir turėjęs Mildos pavadinimą. Regis ir kalendoriuje ant lazdos ” Gedimino skeptro ” pirmasis mėnuo balandis, palyginmui galite paiimti L. Klimkos nagrinėtus runinius medinius kalendorius.
atsiprašau….dėl viso pikto
Tarpvienišume ar tarpsantykiuose tarpstantis ego-izmas “gimdo” savimeiliškumą ar savimyliškumą.
Pasvarstau – gal gi LT Savimeilų ar Savimylų areale todėl ir toks mažas tikras gimstamumas.
Galbūt, todėl aplamai pasakymas “niekada nebandyk gyventi vienas !” – racionalus ir produktyvus ir seksualus.
Live gyvenimo Romuvos būdu; garbę Gamta ir gamta palikuonių.