Rokiškio rajone esanti medinė Bobriškio sentikių cerkvė sulaukė restauratorių. Šiuo metu yra pradėtas cerkvės pamatų restauravimas, pakeltas pastatas, norint keisti apatinį sienų vainiką, nuimtos išorinės apkalos, pradėti stogo konstrukcijų tvarkybos darbai. Restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo projektą darbus vykdo UAB „Rokiškio apdaila”.
Bobriškio sentikių cerkvės tvarkybos ir restauravimo darbų atlikimas šiemet yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programą. Cerkvės restauravimui departamentas skyrė beveik 52 tūkst. eurų, Rokiškio rajono savivaldybė ─ 1,5 tūkst., o valdytojas prisidėjo 290 eurų suma.
„Prieš penkerius metus pažymėjome sentikių įsikūrimo Lietuvoje 300-ąsias metines. Ši religinė bendruomenė per tuos šimtmečius tapo mūsų bendro daugiataučio bei daugiakultūrio paveldo dalimi. Bobriškio cerkvė ─ seniausia Lietuvoje medinė sentikių cerkvė ir pirmoji restauruojama cerkvė nuo 2008 m. Mums tai yra didelė atsakomybė, ypatingas atvejis, kuris turi tapti pavyzdžiu tolimesniems darbams“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
2013 m. liepos 19 d. viesulas buvo nuplėšęs didįjį Bobriškio sentikių cerkvės kupolą. Tuomet iniciatyvą parodė Bobriškio sentikių religinė bendruomenė, pateikusi Kultūros paveldo departamentui paraišką su prašymu finansuoti stichinės nelaimės metu sudarkytos cerkvės restauravimo darbus. Praėjusiais metais iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos buvo skirta 53 tūkst. litų cerkvės tvarkybos darbų projekto parengimui (projekto autorė ─ valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ vyriausioji architektė Audronė Šolienė).
Pagal tvarkybos darbų projektą vyks cerkvės pastato dalinis konstrukcijų, vidaus ir išorės apdailos elementų, stalių ir kalvių darbo gaminių restauravimas-konservavimas. Pažeisti sienojai ir perdangos bus protezuojamos arba keičiamos naujais. Stogo konstrukcijos, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, taip pat bus protezuojamos arba keičiamos naujomis. Bus restauruojami bokšteliai, prieangis ir jo dekoro elementai, fasadai, karnizai, langai, durys ir grotos. Pastato viduje bus restauruojamas cilindrinis skliautas. Ant sienų bus atstatoma tapetų apdaila, remontuojami pamatai, akmeniniai laptai, aplink pastatą įrengiama akmenų nuogrinda. Projekte taip pat numatytas vidaus elektros tinklų sutvarkymas-remontas, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos įrengimas, žaibosaugos įrengimai.
Bobriškio sentikių cerkvė yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, jos vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, sakralinis. Medinė cerkvė stovi Sartų ežero pakrantėje. Šiaurinėje cerkvės pusėje yra išlikęs medinės tvoros, anksčiau juosusios šventorių, fragmentas. Tiksli cerkvės statybos data nėra žinoma, tačiau tyrimai parodė, kad 1819-1846 m. ji buvo perkelta iš Puščios kaimo į Bobriškį. Bobriškio sentikių cerkvė rimčiau remontuota XX a. pradžioje: perstatytas prieangis, įrengta varpinė antrajame aukšte, betoniniai laiptai su tvorele, pastatytas bokštelis ant stogo, padidinti langai, pastatas papuoštas drožinėtomis detalėmis. Stogas skarda uždengtas tarpukariu, tvarkytas XX a. 6-7 dešimtmečiais.
Pirmoji sentikių bendruomenė Lietuvoje įkurta Girios kaime prie Kriaunų (Rokiškio raj.), kai prasidėjo masinė sentikių migracija į LDK dėl žiauraus jų persekiojimo carinėje Rusijoje. Pirmoji sentikių cerkvė Lietuvoje pastatyta 1710 m. gretimame Puščios (Girelės) kaime. Valdant carui Nikolajui I, suaktyvėjo sentikių persekiojimas ir Lietuvoje. 1819 m., uždarius regiono cerkves, bendruomenė persikėlė į Bobriškį, kur netrukus buvo pastatyta cerkvė (kiti šaltiniai teigia, kad cerkvė perkelta 1843 m.) Atokiai įsikūręs Bobriškis tapo svarbiu Šiaurės Rytų Lietuvos sentikių religiniu centru. Vėliau jo reikšmė mažėjo, o Pirmojo pasaulinio karo metu daugelis sentikių persikėlė į Rusiją. Visgi cerkvė veikė ir vokiečių, ir tarybiniais laikais, o Bobriškyje likusi nedidelė sentikių bendruomenė pasirūpino, kad šis kultūros paveldo objektas būtų restauruotas.
