Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedra 10-12 klasių mokinius kviečia į Jaunojo etnologo akademiją.
Paskaitos vyks VDU kas antrą šeštadienį nuo 10 valandos. Užsiėmimai prasideda rugsėjo 12 d. Pirmam susitikimui renkamasi Kaune, K. Donelaičio g. 52, II aukšto fojė.
Registruotis į rudens semestro užsiėmimus galima el. paštu a.venskiene@hmf.vdu.lt arba telefonu Kaune – (8-37) 327832 iki rugsėjo 04 d.
Jaunojo etnologo akademijos tikslas – populiarinti etninę kultūrą Lietuvoje atskleidžiant jos reikšmę ir raišką šiuolaikinėje modernioje kultūroje. Rudens semestro metu (nuo rugsėjo 12 d. iki gruodžio 12 d.) moksleivių laukia paskaitos, diskusijos aktualiomis etninės kultūros temomis, praktiniai užsiėmimai, ekskursijos po Kauno miestą ir kita veikla. Programa yra lanksti, joje numatomos tik paskaitų temos, o jų turinį galės siūlyti ir moksleiviai.
Pirmame susitikime numatoma diskutuoti apie tai, kas yra etnologija, koks šio mokslo vaidmuo šiandienos kultūroje. Kas slepiasi po terminais etninė kultūra, tradicijos. Kaip perduodamos, kuriamos tradicijos ir kodėl laikas nuo laiko iškyla poreikis jas atkurti. Vėlesnių susitikimų metu docentė Dalia Senvaitytė supažindins su prigimtinės lietuvių religijos dievais, deivėmis, mitinėmis būtybėmis, su moksleiviais diskutuos apie jų vaidmenį šiandienos gyvenime.
Kaip keičiasi tradicinis folkloras ir kokiais pavidalais jis reiškiasi šiandien? Kokių tradicinio folkloro pavyzdžių, tik apsivilkusių modernų rūbą, galima rasti elektroninėje erdvėje, daugelio iš mūsų telefone, atskleis profesorė Gražina Kazlauskienė. Tuo tarpu etnologijos mokslų daktarė Giedrė Barkauskaitė moksleivius supažindins su Kultūrų studijų ir etnologijos katedros elektroniniu rankraštynu, pagrindiniais etnografinių ir folkloro duomenų rinkimo metodais, atskleis kuo panašios etnologo ir detektyvo profesijos. Minėta dėstytoja moksleivius supažindins ir su lietuviškais šokiais, o norintys galės ir pagrindinių žingsnelių pasimokyti. Padedami dėstytojos Astos Venskienės mokiniai gilinsis į tautodailės paslaptis.
Praktinių ir teorinių užsiėmimų metu bus diskutuojama apie tai ar kūryba kasdienybėje, neprofesionalų menas gali būti atsvara globalizacijai. Docentė Laima Anglickienė supažindins su Lietuvoje gyvenančių kitų tautų kultūra, mokiniai sužinos kaip atsiranda įvairūs stereotipai, anekdotai apie kitataučius bei kaip kitų tautų atstovai vertina lietuvius.
Paskaitos – ekskursijos po Kauną metu, kartu su docente R. Račiūnaite-Paužuoliene, moksleiviai bus mokomi į miestą pažvelgti tyrėjų akimis. Miestas atsiskleis kaip daugiasluoksnės atminties vieta, įvairias kultūras, skirtingus žmones apjungianti erdvė. Jaunosios tyrėjos, doktorantės Agnė Kalėdienė ir Justė Vasilionytė pristatys šiuolaikinio jaunimo tradicijas ir etninės kultūros formas jaunimo subkultūrose. Tikimės, kad aktyviais šių užsiėmimų dalyviais tapsite ir jūs.
Jaunojo etnologo akademijoje laukiamas smalsus, kūrybiškas jaunimas, norintis įgyti žinių, susirasti bendraminčių ir naudingai praleisti laisvalaikį.
“Pirmame susitikime numatoma diskutuoti apie tai, kas yra etnologija, koks šio mokslo vaidmuo šiandienos kultūroje. Kas slepiasi po terminais etninė kultūra, tradicijos. Kaip perduodamos, kuriamos tradicijos ir kodėl laikas nuo laiko iškyla poreikis jas atkurti. Vėlesnių susitikimų metu docentė Dalia Senvaitytė supažindins su prigimtinės lietuvių religijos dievais, deivėmis, mitinėmis būtybėmis, su moksleiviais diskutuos apie jų vaidmenį šiandienos gyvenime.”
Kai veidmainiška, juk ši dėstytoja šaukia, kad Lietuva susikūrė tik įvedus krikščionybę iki tol nieko nebuvo. Kiek teko susidurti, didžiausia prigimtinio tikėjimo priešė. Manau, kad bandys įrodinėti, kad tai tik pasakos ir nieko tikro nėra buvę. Atsargiai su ta “Jaunojo etnologo mokykla.”, visai neaišku ko ten primokys.
Geriau burkitės į Romuvos skyrius,ten viskas gyva ir tikra.
Tebūnie darna.
Turimais kultūrinių faktų ir genetikos mokslo duomenimis, mūsų istorija siekia dešimtis tūkstančių metų atgal: mes gentimis traukėmės iš čia nuo ateinančio ledyno į Afriką ir Mažąją Aziją. Paliktas teritorijas saugojo budinčios bendruomenės ir pasitikdavo sugrįžtančius. Tokiu būdu sena mūsų tautinė kultūra su nauja krikščioniškąja turi santykį mažiausiai kaip 80:1 ir taip pagal užsiėmimų laiką turėtų būti aiškinama tiek Jaunojo etnologo akademijioje, tiek Romuvos skyriuose.