Telšių miškų Ubiškės girininkijos Žvėrinčius geba džiuginti nekasdieniais potyriais: vilkai ir lūšys, apuokai ir meška, usūriniai šunys ir nutrijos, ožių banda ir vištų būrys, dangumi sklendžiantys krankliai, čia pat lakstančios kielės, kikilis laibakojis, gandrai ir gegutės kukavimas per akis ir ausis kutena sielą. Žinant, kad Žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius ne tik rūpinasi gausia gyvūnija, bet ir meistriškai valdo šamanišką būgną, išmano žvėrių ir žmonių pasaulio sąsajas, totemų simboliką, būtent čia Titnagų romuva sukvietė Lietuvos romuvos vaidilas, žingeidžius prigimtinės kultūros žmones naujoms pažintims, patyrimui gegužės 8-sios vakarą ir visą 9-ąją dieną.
Renginio pradžia – apeiga žvėrių pasauliui pagerbti. Šamaniško būgno ritmai sklaidė ugnies liepsnas ir drebino orą: tokio didelio būgno, padirbto iš laukinių jaučių odos niekur daugiau nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Dar ir šiandien tokius būgnus Amerikos indėnai ir Sibiro šamanai naudoja gydymui, jais kviečia dvasias ypatingais gyvenimo atvejais. Žvėrių kailiais apsirėdęs lietuviškasis šamanas Petras Dabrišius pasakojo apie priešistorinius laikus, medžioklių gyvenimą, žvėries pajautą, žvėrių gyvensenos supratimą: be šių savybių bendruomenės medžiokliai nebūtų galėję savo genties maistu aprūpinti; manoma, kad medžioklės ritualai skatino žvėrių vislumą, tiesė savitarpio supratimo saitus tarp žvėrių ir žmonių pasaulių. Glumina šiandienos požiūris į žvėrį, kaip medžioklės, arba pramogos objektą. Jei negerbiam žvėries, ar gerbiam save? Petro Dabrišiaus paskaita vadinosi “Šamanizmas: žvėrių kultas lietuvių kultūroje”.
Kitas šeštadienio vakaro įvykis – skulptoriaus Kęstučio Musteikio pašnekesys ir diskusija “Žodžių atvertimai”. Ar žinome, kuo siejasi žodžiai “žuvis” ir “žūtis”, kad galimai žodis “ačiū” yra žodžio “atjaučiu” trumpinys, o priešdėlis “da” yra ne slavizmas, o sutrumpėjęs “dar”… Smagus vakaro žaidimas žodžiais pasėjo gimtosios kalbos naujų atradimų grūdą.
Šeštadienio ryto apeigą vedė romuviai Miglė ir Mindaugas Valaičiai. Kanklių skambesys ir darnios giesmės dievybėms, su dūmu kylantys taurūs žodžiai ir subtili auka šventajai ugniai, ratu besisukantis naminio švelnaus midaus kaušas suvienijo, apjungė ne tik į ratą sustojusius apeigos dalyvius, bet priartino dangų, kuriame pamatėme nuostabius ženklus: lankus ir vaivorykštę, nors jokio lietaus nebuvo… Moksliškai šis reiškinys vadinasi halas. Jis atsiranda tada, kai plonyčių sluoksniuotų debesų ledo kristalai laužia šviesą, tuomet apie šviesos šaltinį susidaro halo lankas. Tai esąs meteorologinių pokyčių pranašas, na o mums toks gražus reiškinys pranašauja teigiamus pokyčius mumyse ir bendruomenėje.
Žvėrių ir paukščių žingsneliai žmogaus šokio ritmu – tokia humanitarinių mokslų daktarės Dalios Urbanavičienės paskaitos tema. “Meškutė” – gerai visiems žinomas apeigos šokis, kurio metu einam, kaip meškos, rankom, kaip letenom sudaužiam, meškiškai trypčiojam. O kad rankų mostai dažnai kartoja paukščių sparnų plasnojimą, kojų judesiai – paukščių kojų trypčiojimą, šokčiojimą – nauja ir netikėta informacija. Prisiminti vaikų žaidimai paukščių tema, persirengėlių vaikštynės, “Šyvio šokdinimas”.
Apie maisto įtaką dvasios ir kūno būviui kalbėjo Titnagų romuvis Aleksandras Valentas. Subtili daržovių ir žolelių virtuvė, pasidalinimas asmeninės badavimo praktikos patirtimi rodo, kad yra gamtos duoti būdai sergant pasveikti, o pasveikus – sveikai ir ilgai gyventi.
Apie Saulę žmogaus viduje ir išorėje kalbėjo Titnagų romuvis Jonas Saulis. Didžiulė šio žmogaus savęs ugdymo praktika, didelis žinių kraitis atvėrė galimybę giliau ir plačiau suvokti savo esmę dabartyje, paskatino susidomėjimą įvairiais saviugdos dėsniais, laisvėjimo galimybėmis.
Renginio pabaiga – išvyka į Paunšvystės alkakalnį ir apeiga prie ten esančių akmenų. Už tai ir už nuoširdų svetingumą viso renginio metu dėkojame medinčiui Petrui Dabrišiui.
V. Balkūno vaizdo įrašas:
Smalsu, ar Žvėrinčiaus šeimininkas šventvietės ir Aukuro pastatymo vietą pasirinko neatsitiktinėje vietoje ?
Ar šventvietė gali būti bet kur, tik svarbu ją kažkaip įmelsti, užkalbėti ?
Šiandien gegužės 13 diena. Mūsų senosios prigimtinės religijos meilės Deivės Mildos diena. Kuo linksmiausiai ir nuoširdžiausiai sveikinu visus su meilės švente, linkiu visiems Deivės Mildos palaiminimų ir dovanų. Kartu drįstu paklausti Vaidilų rato, gerbiamosios Krivės, kodėl šventės proga niekur, pabrėžiu – niekur nėra jokio straipsnio ta tema, ar Jūs išmanantieji ir žinantieji liežuvį prarijot? Kodėl nėra jokio skelbimo, kur ir kaip vyks šventės? Net graudu,- ar iš vis tebevyks. Romuvos valdžia nerodo jokio organizuojančio judesio. Nepraradusius vilties kviečiu šį šeštadienį, gegužės 16 d, atvykti į Ožnugario Romuvą Žemaitijoje Skaudvilės apylinkėse ir atšvęsti Meilės Deivės šventę. Vieta įpatinga, apeigos nuostabios, po jų bus lauko pirtis tiesiog pievoje, maudynės šaltiniuotoje kūdroje, suneštinės vaišės.
Tai dvasiniai dalykėliai, potyriai – meilė savo Dievams ir Deivėms ?