Gegužės 7 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) bus atidaryta audėjos iš Kaišiadorių krašto Apolionijos Bliujūtės-Venskuvienės rinktinių lovatiesių tautiniais raštais paroda „Iš kraičio skrynios…“
Paroda skirta Motinos dienai ir Etnografinių regionų metams paminėti. Parodos atidarymo renginyje dalyvaus audėjos dukra Valerija Venskutė-Kašinskienė, kuri yra išskirtinio Mamos palikimo – rinktinių divonų – surinkėja ir šios parodos sumanytoja. Vinco Krėvės muziejuje eksponuojamą Apolionijos Bliujūtės-Venskuvienės lovatiesių kolekciją pristatys ir aptars Lietuvių etninės kultūros draugijos narys ir dailininkas Virginijus Kašinskas. Vakare muzikuos kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Laukiame atvykstant į parodos atidarymo renginį!
Paroda veiks nuo balandžio 30 d. iki birželio 30 d. Įėjimas nemokamas.
Audėja Apolionija Venskuvienė-Bliujūtė gimė 1916 10 03, Peliūnų kaime, Kietaviškių valsčiuje, tuometinėje Vievio apskrityje, jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Būdama 16 metų atitekėjo į dabartinį Kaišiadorių rajoną Kudonių kaimą kur jinai nugyveno visą savo likusį gyvenimą.
Austi pradėjo dar būdama 9 metų kai tik kojomis galėjo pasiekti audimo staklių pakojas. Audė dvinyčius, keturianyčius, aštuonianyčius, ir parinktinius divonus (lovatieses), staltieses, rankšluosčius, paklodes, lininius audinius rūbams, buvo mezgėja ir puiki nėrėja, jos gražiais nėriniais buvo puošta patalynės pagalvės ir užklotai.
Lovatiesių raštus jinai parsinešdavo ir keisdavosi su kitų kaimų audėjomis, audžiant parinktinius divonus ( lovatieses), kurie būdavo labai sudėtingo rašto būtinai turėjo padėti audėjai pagalbininkė, kuri audimo metu privalėjo kilnoti lentelę , o dažniausia tai atlikdavo dukros. Audiniams buvo naudojami vilnoniai ir medvilniniai, lininiai ir šilkiniai siūlai. Audiniams vilnonius ir lininius siūlus verpdavo pati ir ausdavo ilgais žiemos vakarais, o šeimos nariai dažniausiai vyresnės dukterys padėdavo jai. Siūlus dažydavo bei spalvas būsimiems audiniams parinkdavo pati audėja.
Audėja ausdavo ne tik savo šeimos ir giminių reikmėms, bet išausdavo ir artimiausiems kaimynams ir netgi kitų kaimų gyventojams. Apolonija ne tik tai pati audė betgi dar mokė audimo meno jaunas kaimo netekėjusias merginas kurios ateidavo pas ją mokytis. Ji puikiai mokėjo velti veltinius jos šeima ir netgi visas kaimas žiemos metu vaikščiojo jos suveltais veltiniais.
Šiuo metu visų jos vaikų ir anūkų šeimų namų erdves puošia Apolionijos austi audiniai. Šioje parodoje eksponuojami divonai (lovatiesės ) kaip pastebėsite dauguma jų yra seni ir pakankamai nusidėvėję nes jie paimti iš namų erdvės kur jie gyvena ir atlieka tiesioginę savo paskirtį t.y. dengia lovas. Ir šiandiena lietuvių liaudies audiniai puošia mūsų buitį ir primena mums gyvą lietuvių paprotinę kultūrą.
Apolonija audė 71 metus iki 1987 m. 2011 07 05 eidama 95-uosius iškeliavo Anapilin.