Verslininkai pasisako už ilgesnius viršvalandžius darbuotojams

Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva Seime pateiktos Darbo kodekso (DK) pataisos, kuriomis siekiama daugiau kaip 3345 litų atlygį (neatskaičius mokesčių) gaunantiems darbuotojams prailginti viršvalandžių skaičių nuo 120 iki 180 valandų per metus.

2013 metais ES Taryba Lietuvai rekomendavo priimti įstatymų pataisas, kurios liberalizuotų Darbo kodekse numatytus darbuotojų ir darbdavių santykius. Šiuo metu Lietuvoje taikomos DK nuostatos darbdavio atvžilgiu – vienos griežčiausių visoje ES.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad verslininkai teigiamai vertina tokias iniciatyvas.

„Lietuva pagal leidžiamų viršvalandžių kiekį per metus stipriai atsilieka ne tik nuo savo kaimynių, bet ir nuo tradiciškai „gerovės“ valstybėmis vadinamų Skandinavijos šalių. Visgi dabar numatytas viršvalandžių kiekis yra tikrai per mažas. Tokia situacija dabar yra labiau nenaudinga darbuotojui nei darbdaviui, nes jei darbuotojas daug dirba, po kurio laiko jis tiesiog negali deklaruoti viršvalandžių, nors realiai dirba daug ilgiau nei numato darbo valandos“, – sakė V.Sutkus.

Pagal galiojančius įstatymus Latvijoje leidžiamas viršvalandžių kiekis yra 432 valandos per metus, Estijoje – 416 valandų, Danijoje – 572 valandos per metus. Mažiausiai, vos 60 viršvalandžių per metus leidžiama Bulgarijoje.
Tiesa, Lietuvoje galiojantis įstatymas leidžia Kolektyvinėje darbo sutartyje nustatyti kitokią metinių viršvalandžių trukmę, tačiau tai negali būti daugiau kaip 180 valandų.
Dabartinis Darbo kodeksas neskatina įdarbinimo
Praėjusias metais tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad net 36 proc. darbdavių mano, kad dabartiniame DK numatyti per dideli apribojimai naudoti terminuotas darbo sutartis, 30 proc., kad taikomi per dideli apribojimai tiesiogiai su darbuotoju tartis dėl viršvalandinio darbo, 29 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje nėra lankstaus darbo grafiko reguliavimo galimybių, 25 proc. darbdavių įsitikinę, kad dabartinis DK nenumato plačių galimybių laikinai didinti darbuotojų atlyginimą.

LVK prezidentas sako, kad garantijos darbuotojui – būtinos, tačiau reikia nepamiršti ir darbdavio interesų.

„Dabar galiojančiame Darbo kodekse yra numatyta labai daug garantijų darbuotojui, tai kartais atbaido investuotojus ateiti į Lietuvą, o mūsų šalyje veikiančias bendroves pradėti įgyvendinti naujus projektus. Įmonėms nėra sudarytos tinkamos sąlygos su darbuotojais pasirašyti terminuotas darbo sutartis, nors visoje Europoje jos populiarios Reikia galvoti ne tik apie garantijas darbuotojui, bet ir apie tai, kas būna, jeigu įmonė nebeturi finansinių išteklių išlaikyti darbuotoją“, – kalbėjo LVK vadovas.

Europos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vos 2,4 proc. sudarytų darbo sutarčių yra terminuotos, kai tuo tarpu Lenkijoje šis skaičius siekia 20 proc., Suomijoje – 12 proc., Danijoje –7,8 proc.
Tikisi permainų naujame Darbo kodekse.

Pasak ekspertų ir verslo atstovų, nuo 2002 metų galiojantis dabartinis Darbo kodeksas – moraliai pasenęs ir neatitinka šiandienos realijų. Naująjį Darbo kodeksą rengianti teisininkų grupė darbą tikisi baigti gruodžio mėnesį, naujoji įstatymo redakcija bus pristatyta Vyriausybei. Vasaros pradžioje su grupe susitikę Lietuvos verslo konfederacijos atstovai džiaugėsi, kad būsimas kodeksas – progresyvus ir šiuolaikiškas.

„Susitikę su teisininkais išsakėme savo siūlymus ir pastebėjimus. Ypač daug pastabų turi IT bendrovės, kadangi pagal dabartinį kodeksą labai sunku reglamentuoti IT specialistų darbo valandas, jų atlygį. Paskutinius kelerius metus bet koks DK liberalizavimas užstrigdavo, dėl kiekvieno žodžio ir idėjos turėdavome kovoti Seime, Trišalė taryba visuomet būdavo neigiamai nusiteikusi. Tikiuosi, kad įsigaliojus naujajam kodeksui tiek verslininkai, tiek ir kitos suinteresuotus pusės bus patenkintos galiojančiu teisės aktu“, – savo įžvalgomis dalinosi LVK prezidentas.