Rugsėjo 28-tąją minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena.
Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.
2014 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 539,7 tūkst. gyventojų (Vilniuje – 529 tūkst., tai sudarė 18 proc. visų Lietuvos gyventojų), iš jų 64,4 procento sudarė darbingo amžiaus gyventojai, 19,3 – pensinio amžiaus, 16,3 procento – vaikai iki 16 metų amžiaus.
Palyginti su visos Lietuvos gyventojų struktūra (šalyje darbingo amžiaus gyventojų buvo – 61,9 proc., pensinio amžiaus – 22,4 proc., vaikų iki 16 metų amžiaus – 15,7 proc.), Vilniaus miesto savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojų buvo 4 procentais daugiau. Moterų (298 tūkst.) buvo 23,3 procento daugiau nei vyrų (241,7 tūkst.). Natūrali gyventojų kaita yra teigiama, t. y. daugiau gyventojų gimsta nei miršta.
2013 m. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 276,7 tūkst. užimtų gyventojų, Vilniaus apskrityje – 385,2 tūkst. Daugiausia užimtų gyventojų Vilniaus apskrityje dirbo paslaugų srityje (291 tūkst.) bei pramonėje (53,9 tūkst.). Nedarbo lygis 2013 m. Vilniaus apskrityje sudarė 9,7 procento ir buvo 3,1 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m. Vilnius išsiskiria didžiausiu šalyje darbo užmokesčiu. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2013 m. sudarė 2 623 litus ir 391 litu viršijo šalies ūkio vidurkį (2 232 Lt).
2013 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybėje veikė 167 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė 28,7 tūkst. vaikų. 2013-2014 mokslo metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 152 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 64,1 tūkst. mokinių ir dirbo 5,4 tūkst. mokytojų. 2013-2014 mokslo metų pradžioje Vilniuje taip pat veikė 10 profesinių mokymo įstaigų, kuriose mokėsi 5,9 tūkst. mokinių, ir 20 aukštųjų mokyklų – 6 kolegijos ir 14 universitetų, kuriose studijavo 74,8 tūkst. studentų.
Būdamas šalies sostine ir apskrities centru, Vilnius pasižymi ir aktyviu kultūriniu gyvenimu. 2013 m. Vilniuje buvo 18 teatrų (6 valstybiniai ir 12 nevalstybinių), kuriuose apsilankė 656,5 tūkst. žiūrovų, veikė 23 muziejai, kuriuose apsilankė 1,1 mln. lankytojų, 7 kultūros centrai (apskrityje – 107) su 5,2 tūkst. dalyvių (apskrityje – apie 10,8 tūkst.). 2013 m. Vilniuje buvo 134 meno mėgėjų kolektyvai (apskrityje – 593), 23 Kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, turėjusios 91 tūkst. skaitytojų.
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje veikė 29 651 ūkio subjektas. Daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių (25 proc.) ir profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių (15,5 proc.). Palyginti su 2013 m., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus padidėjo 7,6 procento.
2013 m. Vilniaus miesto savivaldybės apgyvendinimo įstaigose apsistojo 867,1 tūkst. turistų (11 proc. daugiau nei 2012 m.), iš jų 705,6 tūkst. užsieniečių (10,5 proc. daugiau nei 2012 m.). Daugiausia užsienio turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos.
2012 m. Vilniaus apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 43,7 mlrd. litų ir sudarė 38,5 procento viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 54,3 tūkst. litų BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (33,1 proc.) bei pramonės sektoriuje (19,4 proc.).
Kažkokia nesąmonė dėstoma: Mindaugas pastatė Katedrą,ir rūmus, tenai buvo ir vainikuotas Lietuvos Karaliumi, o beveik po 100 metų gyvenęs nežinia iš kur atsiradęs Gediminas, pagal herbą riurikietis, įkūrė Vilniaus miestą! Kvailiau ir lenkai negalėjo sugalvoti! Kas gi pagaliau parašys nemelagingą ir ne pagal Duglošą to laikotarpio istoriją?