Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Genetiniai draustiniai – ateities miškams

Arvydas Praninskas, www.valstietis.lt
2014-08-20 10:41:37
0
V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai
Lietuvoje yra 28 genetiniai ąžuolų draustiniai, kurie padeda atkurti genetiškai vertingus ąžuolynus | raila.lt nuotr.
Lietuvoje yra 28 genetiniai ąžuolų draustiniai, kurie padeda atkurti genetiškai vertingus ąžuolynus | raila.lt nuotr.

Vyriausybė ruošiasi šalyje įsteigti apie 130 genetinių draustinių, skirtų medžių genetinei medžiagai išsaugoti.

Apsauga medžių elitui

Aplinkos ministerijos atstovai pranešė, kad šalies Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas dėl medžių genetinių draustinių steigimo ir jų ribų planų patvirtinimo.

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Bitvinskaitės teigimu, tokiuose draustiniuose  saugomos įvairių rūšių miško medžių populiacijos, išsiskiriančios  iš kitų geresniais genetiniais rodikliais, pavyzdžiui, atsparumu ligoms. Tarp tokiuose draustiniuose saugomų rūšių minimi įvairiuose Lietuvos miškuose esantys beržų, ąžuolų, pušų, liepų, juodalksnių, drebulių, eglių, uosių medynai.

Didelių permainų nelaukia

VL kalbinti girininkai, kurių miškuose yra po vieną ar kelis genetinius medžių draustinius, sakė dėl būsimojo Vyriausybės  sprendimo didelių permainų nelaukiantys. Pasak jų, tokie draustiniai mūsų šalyje veikia jau daugiau nei 20 metų, ir formalus jų įteisinimas valstybės mastu neturėtų keisti nusistovėjusios jų priežiūros tvarkos, o ji esanti pakankamai gera.

„Ūkiškai tariant, tai gražūs, geri, stori, aukšti, gyvybingi medžiai. Iš jų renkamos sėklos, kad miškas būtų atkurtas iš genetiškai gerų palikuonių“, – trumpai drūtai VL skaitytojams genetinio draustinio esmę nusakė Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos girininkas Rimgaudas Aleknavičius.

Šioje girininkijoje yra keli paprastųjų pušų genetiniai draustiniai. „Jie veikia jau daug metų, o pušų dėl to, kad pas mus vyrauja pušynai. Tie medžiai yra pažymėti, yra sklypų ribos. Nesunku pastebėti, kad ant kampinių medžių baltais dažais pažymėtos raidės GD, tai reiškia – genetinis draustinis“, – sakė girininkas. Jo manymu, naujasis Vyriausybės nutarimas galbūt išplės genetinių draustinių priežiūros veiklą, bet esminių permainų vargu ar atneš. Juk esą yra patvirtinti Genetinių draustinių tvarkymo nuostatai, ir miškininkai jų laikosi.

Paklaustas, ar oficialus genetinių draustinių įteisinimas turės įtakos privačiuose miškuose esančioms tokios paskirties saugomoms teritorijoms, R. Aleknavičius atsakė, kad šiuo atveju valstybė nesikiša, žmogus savo miške tvarkosi, kaip nori. „Ir iš mūsų teritorijos dalis genetinių draustinių yra papuolę į privačius miškus. Nemanau, kad Vyriausybė miškų savininkus įpareigos kaip nors kitaip tvarkytis“, – sakė pašnekovas.

Atsiras genetiškai saugomų liepynų ir klevynų?

Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Braziūkų girininkijos girininkas Henrikas Mostauskis mano, kad būsimasis Vyriausybės  nutarimas dėl genetinių draustinių gali apimti ir retesnes medžių rūšis. „Jei bus patvirtinta naujų draustinių, manau, kad pirmiausia tų medžių rūšių, kurių iki šiol nebuvo. Gal kokių retesnių, tarkim, liepynų ar klevynų, aš to tvirtai nežinau. Ir galbūt atrinks juos didesniame plote, kad būtų labiau užtikrinta genetinė įvairovė“, – sakė jis VL.

Šioje girininkijoje yra dar 1992 m. įkurtas pušų genetinis draustinis, kurio plotas siekia apie 78 ha. Girininko teigimu, steigiant šį draustinį siekta išsaugoti būtent tokį natūraliai išaugusį mišką su jo genetine informacija.

„Čia būdingas Kazlų Rūdos giriai pušynas: jis yra savaiminės kilmės, nesodintas, dėl to draustinis ir buvo įsteigtas šioje vietoje. Taip siekiama išsaugoti šitos vietovės pušų populiaciją. Jei sodiname pušis iš kokių nors atrinktų plantacijų, ta genetinė įvairovė gal šiek tiek sumažėja. O draustinis leidžia išlaikyti pirminę genetinę informaciją, kad ji nenukentėtų“, – aiškino H.Mostauskis.

Pašnekovas sakė kol kas negirdėjęs planų šioje girininkijoje steigti naujų genetinių draustinių, nors esą galbūt būtų galima įkurti, pavyzdžiui, juodalksnių. Su genetinių draustinių įteisinimu valstybės mastu jis nesieja ir galimai dar reiklesnės jų priežiūros: „Tai kad priežiūra ir dabar yra visai pakankama. Visa ūkinė veikla vykdoma vadovaujantis Genetinių draustinių nuostatais.“

Priežiūra bus griežtesnė

Kodėl genetinius medžių draustinius, kurie Lietuvoje buvo pradėti steigti dar 1993 m., susizgribta įteisinti valstybės mastu tik dabar? Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valmantas Kundrotas aiškina, kad ilgai truko pats įteisinimo procesas: reikėjo parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, nustatyti ribas, aprašyti.

Paklaustas, kas pasikeis girininkijose įteisinus genetinius draustinius, pašnekovas atsakė, kad jie jau bus saugomi valstybiniu lygiu, nebebus galima keisti draustinių ribų, ūkinės priemonės bus griežčiau reglamentuojamos. Tai gal priežiūros griežtinimas yra pagrįstas, gal kai kuriose urėdijose genetiniai draustiniai buvo prižiūrimi ne taip, kaip derėtų?

„Anksčiau tikrai būdavo manoma, kad jeigu yra saugoma teritorija, tai nereikia visai kištis, nereikia imtis jokių ūkinių priemonių. Tačiau genetinių draustinių atveju tai netinka: jeigu mes juos paliksime be priežiūros, jie paprasčiausiai sunyks, pasikeis ekosistema. Paprastai kalbant, jei ten medynas, tai jis perbręs, išmirs ir užaugs toje vietoje krūmai“, – VL sakė V.Kundrotas.

Pasak jo, pagrindinis genetinio draustinio tikslas – įvairiaamžė medyno struktūra, draustinio plote turi būti ir jaunuolyno, ir pusamžio, ir vyresnio medyno. O tam esą reikia naudoti atitinkamas ir savalaikes ūkines priemones. „Genetiniame draustinyje reikia įsikišti, kad išsaugotum jį: tokia jo specifika“, – pridūrė pašnekovas.

Gyvenimas ateitimi

O kokių medžių genetinių draustinių Lietuvoje yra daugiausia? V. Kundrotas pamini pušis, ąžuolus, juodalksnius, beržus. Pasak jo, iš esmės tai visos ūkiniu požiūriu vertingos rūšys, tarp jų ir eglės, drebulės, mažalapės liepos.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje iš viso yra 28 genetiniai ąžuolų draustiniai, jie užima maždaug 314 ha plotą, pasiskirstę po visą kraštą. Ten atrinktos pačios geriausios ąžuolų populiacijos. Jos įvertinamos pagal sanitarinę būklę, medžio kokybę, produktyvumą. Miškai turi ūkinę reikšmę, todėl mums svarbi ir medienos kokybė, ir tūriai, ir kiti rodikliai. Ir visi jie nulemti genetiškai. Todėl pačias geriausias ąžuolų populiacijas pagal selekcinius požymius išskyrėme į 28 vietas ir apiforminome kaip genetinius draustinius“, – sakė pašnekovas.

O jei reikia padidinti Lietuvoje augančių ąžuolynų plotus, ar tam  naudojama tik iš genetinių draustinių paimta medžiaga? Pasak specialisto, ne tik: yra ir sėkliniai medynai, kurie naudojami sėklų ruošai, ir pirmos selekcinės grupės medynai. „Iš jų ir atkuriami ąžuolynai. Imame sėklas arba skiepūglius, veisiame plantacijas ir auginame selekciškai vertingus, gero genotipo ąžuolynus. Tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Čia juk ne žoliniai augalai, ne kokios žemės ūkio kultūros, ąžuolo rotacija tęsiasi apie 150 metų. Mes perėmėme tą medžiagą iš ankstesnių kartų, ir tęsiame toliau. Tai tarsi gyvenimas ateitimi: paimame, kas geriausia, ir naudojame ateities miškams“, – sakė V. Kundrotas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valstybiniuose miškuose steigiami genetiniai draustiniai
  2. Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius
  3. Kokia gamtinės įvairovės miške vertė žmogui?
  4. Atliekami tvarkymo darbai Metelių regioniniame parke
  5. Šalies miškuose mažėja neteisėtų kirtimų
  6. Kauno rajone į gamtos paveldo objektų sąrašą įtrauktas klevas
  7. Kodėl Kuršių nerijoje kertamos kalnapušės?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • skt. apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dažniausia siuntų pažeidimų priežastis – blogas pakavimas
  • Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • Kiek pinigų dovanoti jaunavedžiams?
  • Naminį padažą makaronams pakeis slaptas priedas

Kiti Straipsniai

Šiukšlės miške

Skaičiai pribloškia – miškininkai surinko virš 1000 tonų atliekų

2025 06 05
Miškas | am.lt nuotr.

Ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

2025 05 22
Žemė | am.lrv.lt nuotr.

Seimas priėmė Žemės įstatymo pataisas

2025 05 15
Miškas | pixabay.com nuotr.

Ribojami miško kirtimai Kaliningrado ir Baltarusijos pasienyje

2025 05 15
Žievėgraužis tipografas suaktyvėjo naujuose eglynų plotuose | am.lrv.lt nuotr.

Žievėgraužio tipografo populiacija kol kas sumažėjo penktadaliu

2025 05 14
Medžių surašymas

Sostinėjė tęsiamas medžių surašymas

2025 05 12
Spygliuočių miškas | am.lrv.lt nuotr.

Stichinė nelaimė dėl miško kenkėjų skelbiama ir Vilniaus rajone

2025 05 06
Miško gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.

Žolės deginimo atvejų mažėja, bet daugiau gaisrų kyla miškuose

2025 04 30
Medžių genėjimas | pixabay.com nuotr.

Neteisingas medžių genėjimas atneš daugiau žalos nei naudos

2025 04 26
Miškas | am.lt nuotr.

Pristatytos rengiamo Miškų įstatymo svarbiausios nuostatos

2025 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • skt. apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Riterių turnyras Trakų pilyje | A. Statkevičiaus

Senųjų amatų dienos į Trakų salos pilį kviečia jau 10-ąjį kartą (dienotvarkė)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai