LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje iki šių metų rugsėjo 12 d. veikia paroda „Tado Kosciuškos sukilimo 1794 m. dokumentai“, skirta 220 sukilimo metinėms.
1794 m. kovo 12–lapkričio 16 d. Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) vyko sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos okupaciją. Pagrindinis sukilėlių siekis buvo atkurti Respubliką su 1772 m. sienomis. Jų ginkluotojų pajėgų vyriausiuoju vadu Krokuvoje kovo 24 d. buvo paskirtas generolas Tadas Kosciuška.
1764 m. gegužės 7 d. sukilėlių vyriausybės paskelbtu Polaneco universalu visiems Respublikos valstiečiams buvo suteikta asmens laisvė, tarnaujantys sukilėlių kariuomenėje atleisti nuo lažo, kitiems lažas sumažintas 33–50 proc. Birželio viduryje šio universalo nuostatų buvo laikomasi ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), kur sukilimas sulaukė aktyvios gyventojų paramos: balandžio 24 d. Vilniuje sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba, kuri Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu paskyrė karo inžinierių, generolą leitenantą Jokūbą Jasinskį, o gegužės 1 d. Vilniaus rotušėje paskelbta apie miestiečių municipalinės gvardijos organizavimą. Jai vadovauti paskirtas žinomas architektas, Vilniaus universiteto profesorius Laurynas Gucevičius.
Nors sukilimas buvo nuslopintas, jis sužadino tautinę ir pilietinę lietuvių savimonę, pagreitino baudžiavos reformos eigą, paskatino lietuviškosios politinės raštijos raidą. Sukilimo metu buvo platinami direktyviniai dokumentai įvairiomis kalbomis (lenkų, lietuvių, rusų), skelbiami atsišaukimai, Vilniuje leistas „Vilniaus tautinis laikraštis“ (Gazeta Narodowa Wilenska), informuojantis apie sukilimo eigą.
T. Vrublevskio skaitykloje rodoma dalis Rankraščių ir Retų spaudinių skyriaus fonduose saugomų dokumentų – 1794 m. sukilimo liudytojų: rankraštiniai Vilniaus miesto magistrato sesijų, vykusių T. Kosciuškos sukilimo metu, protokolai, spausdinti dokumentai, tarp jų – Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistas Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkraštis dėl Tado Kosciuškos 1794 m. gegužės 2 d. universalo – vienas iš ankstyviausių politinio pobūdžio tekstų lietuvių kalba, taip pat Vilniaus bazilijonų spaustuvėje atskiromis knygelėmis publikuoti Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus – vieno iškiliausių XVIII a. LDK pamokslininkų, Vilniaus universiteto profesoriaus – pamokslai, T. Kosciuškai skirta I Lietuvos pėstininkų pulko leitenanto Fabijono Senkovskio sukurta panegirika ir kt.
Parodą puošia ikonografiniai ir muziejiniai eksponatai: vadų portretai, pinigų banknotai, T. Kosciuškos relikvijos.
Tie sukilimai, tai, matyt, niekas daugiau, o tik Lenkijos vykdytas žarijų žarstymas karingosios Lietuvos rankomis, kad taip karts nuo karto tramdžius Lietuvą ir išlaikius Liublino unijos įvykdytą Lietuvos sušliejimą su Lenkija…
Kaip tai buvo pavojinga primena plataus užmojo lietuviškos Apšvietos manifestas, kurį ruošęs Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis Kosciuškos įsakymu areštuotas ir 1794 m. birželio 28 d. Varšuvoje pakartas. Masalskio palaikai į Vilnių pergabenti 1795 m.
Ignas Masalskis buvo LIetuvos patriotas, todėl apie jį mažai dabar rašoma ir kalbama, nes ir toliau mūsų sąmonę stengiasi valdyti Lenkija ir prolenkiški istorikai.