Visuomenėje geriausiai žinomas karinės tarnybos būdas – kario savanorio

Visuomenės apklausos apie tarnybos kariuomenėje būdus parodė, kad geriausiai žinoma apie kario savanorio tarnybą. Ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad apie kario savanorio tarnybą žino pakankamai, o 57 procentų teigė girdėję apie šį tarnybos būdą, kurį galima derinti su studijomis ar civiliu darbu.

Apie profesinę karo tarnybą penktadalis suaugusiųjų Lietuvos gyventojų žino pakankamai, o daugiau nei pusė apie tai yra girdėję.

Apie bazinius karinius mokymus (BKM) šeštadalis apklaustųjų žino pakankamai, o daugiau nei pusė yra girdėję apie tokį tarnybos būdą ir privalumus baigus trijų mėnesių trukmės mokymus. Pagrindiniu motyvu atlikti BKM jaunimas nurodo galimybę tapti profesinę karo tarnybą ir dėl iššūkių bei patirties.

Apie jaunesniųjų karininkų vadų mokymus yra girdėję keturi iš dešimties apklaustųjų, o 12 proc. turi pakankamai informacijos apie tokią galimybę studentams. Aukštųjų mokyklų auklėtiniai trejus metus savaitgaliais mokosi karinių dalykų.

Apie pakartotinius karinius mokymus rezervo kariams žino pakankamai ir yra girdėję daugiau nei pusė apklaustųjų. Šių mokymų metu buvę kariai atnaujina įgūdžius bei susipažįsta su nauja kariuomenės ginkluote ir amunicija.

Šią apklausą praėjusiųjų metų pabaigoje atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausta per tūkstantis Lietuvos gyventojų.

Kario savanorio tarnyba, baziniai kariniai ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – savanoriškas būdas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Šie būdai vieni nuo kitų skiriasi mokymų intensyvumu, trukme ir galutiniu įvertinimu. Atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą galima pretenduoti į profesinę karo tarnybą.