Lapkričio 25 d. 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje viešės viena ryškiausių Klaipėdos dramos teatro asmenybių, žymi skaitovė, šiais metais 70 metų jubiliejų švenčianti aktorė Nijolė Sabulytė. Į kūrybinį vakarą susirinkę žiūrovai turės proga išgirsti ne tik Marlenes Dietrich dainų, bet ir Justino Marcinkevičiaus, Henriko Nagio bei žymaus indų poeto Rabindranato Tagorės poeziją.
Aktorė Nijolė Sabulytė prieš kelias savaites atšventusi savo jubiliejų iki šiol priima sveikinimus iš kolegų, draugų ir ją mylinčių žiūrovų. Šia proga lapkričio pradžioje Klaipėdos dramos teatre buvo parodytas režisierės Ramunės Kudzmanaitės spektaklis „Moteris be kūno“, kuriame aktorė vaidina vieną pagrindinių vaidmenų. Kūrybinės energijos nestokojančiai artistė negali pasakyti kelintas tai vaidmuo. Uostamiesčio teatre ji praleido daugiau nei keturiasdešimt metų.
„Teatre sunkūs tik pirmieji dvidešimt penki metai“– juokiasi aktorė, cituodama savo garsųjį dėstytoją, aktorių Juozą Rudzinską.
Aktorei visi vaidmenys brangūs, bet jos mėgstamiausias žanras – komedija. Atrodo, kad ji tiesiog gimusi vaidinti komiškose Ž. B. Moljero, Kazio Sajos, Nikolajaus Gogolio pjesėse. Tačiau scenoje teko suvaidinti ir dramatinių vaidmenų. Ir būtent jie, kur kas labiau nei vaidmenys komedijose, atskleidė aktorės talento grožį ir jėgą. Tarp tokių vaidmenų – lenkų karalienė Sofija (B. Sruogos „Milžino paunksmė“), Marcė (Žemaitės „Petras Kurmelis“), Vasilisa Karpovna (M. Gorkio „Dugne“), Anglijos karalienė Elžbieta (F. Šilerio „Marija Stiuart“), Kristina (J. O`Nylo „Elektrai skirta gedėti“) ir kt. Ko gero, Kristina – vienas iškiliausių dramatinių aktorės vaidmenų.
Kai naujų vaidmenų nėra, tuštumą bando užpildyti skaitydama poeziją, prozą. Daugumas pažįsta aktorę kaip puikią skaitovę. Ir ne tik.
N. Sabulytė negalėtų gyventi be teatro, nors pripažįsta, kad aktoriaus profesija yra negailestinga: „Teatras – žiaurus. Ateina laikas, kai režisieriai pradeda nematyti, nepastebėti, ir tada susimąstai, ar tu – aktorė, ar – ne. Kai man atėjo toks laikas – pradėjau dalyvauti ansamblyje „Senoliai“, vesti koncertus, skaityti poeziją. Tai man labai daug davė. Ir dabar aš galėčiau viena atsistoti prieš publiką ir skaityti eiles, prozą, dainuoti. Tai galima daryti ir ne teatre. Tai galima daryti kambaryje. Taigi būtų kambario teatras“.
Pirmadienio vakarą susirinkusiems žiūrovams aktorė paskaitys ištraukas iš Justino Marcinkevičiaus, Henriko Nagio, Rabindranato Tagorės lyrinių, širdžiai artimų tekstų, atliks keletą Marlenes Dietrich dainų iš režisieriaus A. Vizgirdos spektaklio „Marlene“. Žiūrovai taip pat gali tikėtis išgirsti aktorės mylimo rašytojo Juozo Erlicko prozos interpretacijų.
