Antradienis, 9 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Savarankiškai keliaujančių europiečių kraštas

Vismantas Žuklevičius, www.valstietis.lt
2013-09-03 09:16:34
69
PERŽIŪROS
1
Savarankiškai keliaujančių europiečių kraštas
V.Žuklevičiaus nuotr.
V.Žuklevičiaus nuotr.

Dvi savaitės poilsio Kroatijoje gali kainuoti mažiau nei trečdalis lietuvių gaunamo minimalaus atlyginimo. Klausiate, koks tokios pigios kelionės receptas? Nuosavas automobilis, jokių viešbučių, maistas ruošiamas gamtoje. Na, ir dar gera kompanija. Pusantros dienos prie vairo – ir jūs jau prie Adrijos jūros!

Būtinos vinjetės

Tolimas kelias tikrai neišvargins, jei automobilyje bus bent keli vairuotojai. Sudėtingiausia vairuoti Lenkijos ir Slovakijos keliais – jie gana siauri, o eismo intensyvumas labai didelis. Vis dėlto Lenkijos keliai pertvarkomi stulbinančiais tempais, tad kasmet pro didžiąją kaimynę pravažiuoti darosi vis patogiau. Na, o Austrijos, Slovėnijos ir Kroatijos automagistralės ir greitkeliai bus tikra atgaiva.

Kodėl automobiliu, o ne lėktuvu ar turistiniu autobusu? Pirmiausia todėl, kad tiesioginių skrydžių iš Lietuvos oro uostų į Kroatijos miestus nėra. Keliaujant automobiliu galima daugiau pamatyti, patikusioje vietoje, atvirkščiai nei važiuojant turistiniu autobusu, sustoti ir praleisti daugiau dienų, nei planuota.

Besiruošiantiems vykti į Kroatiją svarbu žinoti, kad Slovakijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje keliai mokami, todėl tik įvažiavus į šalį būtina įsigyti lipduko pavidalo kelių vinjetes, kurias reikia užklijuoti ant automobilio priekinio stiklo itin matomoje vietoje. Nežinojimas, kad keliai mokami, neatleis jūsų nuo atsakomybės. Pakelėse neretai stovi kontrolieriai ir stebi, ar yra ant lango tas lipdukas. Jei nėra, gresia baudos nuo 50 iki 200 eurų (173–690 Lt)!

Kroatijoje mokami tik pagrindiniai keliai, tad prie jų jus sustabdys užkardai – kelio pradžioje atsispausdinat bilietą, o išsukę iš autostrados tuo bilietu apmokate nuvažiuotą kelio atkarpą. Šios tvarkos trūkumas tas, kad prie užkardų kartais nutįsta didelės automobilių eilės, ypač prie įvažiavimų į sostinę Zagrebą.

Su balsėmis nedraugauja

Kas jau buvo Italijoje ir Kroatijoje, sutartinai sako, kad iš pradžių reikia pamatyti pastarąją šalį. Kroatija palyginti neseniai atsirado Europos turizmo žemėlapiuose, tad čia dar ne viskas taip išdailinta, sutvarkyta kaip Italijoje. Kitaip tariant, po Italijos Kroatija atrodys kiek apdriskusi, o po Kroatijos Italija sužavės.

Kroatija pasitinka sunkiai ištariamų vietovardžių rodyklėmis. Italijos miestas Triestas kroatiškai skamba Trst, o šalis pavadinimas – Hrvatska. Na, o kur dar turistų ypač pamėgta Krk sala, Vrsar kurortinis miestelis ar Vrvari kaimelis! Su balsėmis nedraugauja ne tik kroatai, bet ir kita buvusios Jugoslavijos tauta – slovėnai.

Pakerėjo Žiulį Verną

Pirmoji stotelė Kroatijoje – Rijeka. Šis jaukus miestas siaučiant istorijos vėjams buvo tai italų, tai kroatų rankose. Itališkame senamiestyje – turistų gausybė. Kainos kaip Lietuvoje, per kišenę nekerta.

Mieste ir jo prieigose pigiausia apsistoti palapinių kempinguose – naktis žmogui atsieis nuo 5 eurų (18 Lt). Dar pigiau bus susitarti su sodybų savininkais, kad šie leistų savo valdoje pasistatyti palapinę. Tada užteks kuklios lietuviškos lauktuvės.

Ieškantys pramogų, venecijietiškų miestovaizdžių ar ramybės nudistų paplūdimiuose, renkasi Rovinį (Rovinj) . Tai vienas vaizdingiausių Adrijos jūros pakrantės miestų. Pasak vietinių, tai pats romantiškiausias į stačius kalno šlaitus nuo jūros kylantis Kroatijos kurortas. Galbūt dėl to, kad čia, kaip Venecijoje, pastatus skalauja jūra, besileidžianti saulė raudonai nudažo romaniško stiliaus aikštes. Ne veltui mokslinės fantastikos tėvas Žiulis Vernas, ieškodamas unikalių vietų savo romanų veikėjams, išsirinko būtent šį miestą.

Miesto simbolis ir jo aukščiausias taškas, iškylantis virš visų pastatų, – kurorto centre stovinti Šv. Eufemijos bažnyčia, pastatyta XVIII a. Šiuolaikiniam Roviniui ypatingo žavesio suteikia netoliese jūroje esančios 22 salos. Į jas galima nuplaukti turistus plukdančiais laivais.

Kurortą pamėgo ir narai. Užtenka vos įbristi į jūrą, ir tu jau pasijunti tarsi dideliame akvariume: uolos, apaugusios koralais, įvairia kita augmenija, akmeniniuose urveliuose sirtakio žingsneliu besislapstantys krabai, o įvairiaspalvės žuvys, atrodo, žmogaus ne itin bijo. Tiesa, čia atklydę mėgstantieji smėlėtus paplūdimius tikrai nusivils – į jūrą reikia nulipti uolomis ar žingsniuoti akmenuotais įėjimais.

Jaukios stoties prieigos

Istrijos pusiasaliu keliaudami į pietus pasiekiame Pulą. Alytaus dydžio miestas pasitinka dar didesne kaitra ir mažai žmogaus rankos paliestos gamtos vaizdais. Čia verta paragauti vietinio vyno, nes miestas garsėja giliomis vyndarystės tradicijomis.

Pula nustebino didinga architektūra. Gan gerai išlikusios senojo amfiteatro, labai panašaus Romos koliziejų, sienos. Čia galima pamatyti ir Triumfo arką, romėnų statytas šventyklas, daugybę bažnyčių, nedidelį, bet jaukų senamiestį.

V.Žuklevičiaus nuotr.Grįžtant namo verta užsukti ir į šalies sostinę. Kadaise Kaptolas ir Gradecas 1850 m. buvo sujungti į vieną miestą – Zagrebą. Rygos dydžio miestas akį traukia skoningai sutvarkytais parkais, gėlynais, fontanais. Vienas jų nepalieka abejingų – Gyvybės fontane maudosi aistringai susikabinusių jaunuolių statulos. Zagrebe net stoties rajonas atrodo labai jaukiai – jos prieigose plytinčioje pievoje jaunimas žaidžia futbolą, iškylauja, ilsisi, mėgaujasi saulės voniomis.

Kroatiją galima drąsiai vadinti savarankiškai keliaujančių europiečių kraštu. Bet kuriame kempinge sutiksite ne tik italų ar vokiečių, bet ir belgų, lenkų, lietuvių, skandinavų ar rusų. Keliautojus iš įvairių šalių čia traukia ne tik saulėtas oras, gamta, švari jūra, bet ir labai didelis nebrangios nakvynės pasirinkimas – bet kokiame kaimelyje tikrai pamatysite lenteles su apsistoti kviečiančiais užrašais: „Apartmani, appartamenti, zimmer, rooms“.

Faktai

Lietuvą nuo Adrijos jūros pakrančių skiria apie 2 tūkst. km.

45 centai – tiek kainuoja viena Kroatijos kuna. Išvertus iš kroatų kalbos kuna  reiškia kiaunę. Šimtoji kunos dalis yra lipa (kroatiškai liepa). Visoje šalyje galima atsiskaityti ir eurais, tačiau grąža atiduodama vietine valiuta.

Kroatų patiekaluose gausu žalumynų, jų virtuvėje itin populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai.

Čigočas (Čigoć ) – mažas Kroatijos kaimelis, kuriame galima pamatyti daugiau gandrų nei čia gyvenančių žmonių. Ši vietovė ypatinga tuo, kad joje daugiausia Europoje gandralizdžių ir gausiausia gandrų populiacija. Todėl 1994 m. Europos gamtos fondas „EuroNatur“ Čigočą paskelbė pirmuoju gandrų kaimu Europoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kur ir kaip lietuviams labiausiai patinka keliauti?
  2. Dubline pristatytos Lietuvos turizmo galimybės
  3. Lietuva – tiek Baltijos šalių, tiek Europos lyderė pagal atvykstančių turistų srautų augimą
  4. „The New York Times“: 2013 m. būtina aplankyti Lietuvą
  5. Lietuva – tarp lyderių Europoje pagal užsienio turistų srautų augimą
  6. Jubiliejinėje turizmo parodoje Maskvoje – netikėtas Lietuvos įvertinimas
  7. Apie Lietuvą sužinos dar daugiau užsienio keliautojų
  8. Pagramančio regioninis parkas kviečia pakeliauti
  9. Latvija turistus iš Lietuvos vilios ramybe ir lėtu gyvenimo tempu
  10. Kaune pristatytas turizmo vasaros sezonas
  11. Padėka už lietuviško žodžio skambėjimą
  12. Šiuolaikiniai samiai elnius gano sėdėdami prie kompiuterių, o turistus vilioja burtais ir magija
  13. Lietuva dalyvauja Viduržemio jūros archeologinio turizmo forume Italijoje
  14. Lietuvos turizmo galimybės pirmą kartą pristatomos Londone
  15. Išleisti nauji leidiniai apie Lietuvą japonų turistams

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Romuvis_LT says:
    13 metų ago

    Teko susidurti – Slovakijoje baudą mokėjau, nes nebuvau susimokėjęs už greitkelius. Slovakai pasigailėjo – nedaug tesumokėjo. Pričiupo jau prieš pat įvažiuojant į Austriją. Užtat vykdamas per Austriją jau žinojau – dar pasienio poste susimokėjau. Tiesa, Slovenijoje (panašiai kaip Italijoje, ar Lenkijoje vykstant į Vokietiją) juk yra punktai, kuriuos kertant reikia susimokėti už nuvažiuotas kelio atkarpas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras
Architektūra

Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras: atgimė istorinis dvaro šulinys

2026 06 09
Medžių priežiūra
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – medžių priežiūros darbai

2026 06 08
Bitė
Lietuvoje

Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 

2026 06 08
E. sveikata
Lietuvoje

Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 08
Mokykla
Lietuvoje

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Vaikai
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams išaugo kartais

2026 06 08
Pinigai
Lietuvoje

Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų ES fondo lėšų

2026 06 08
Elektromobilio įkrovimas
Lietuvoje

Pasirinkusiems elektromobilius, numatoma skirti dar apie 12 mln. eurų

2026 06 08
Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda
Lietuvoje

Pagrindinėse magistralėse įsibėgėja remonto darbai

2026 06 08
Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje
Etninė kultūra

Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje

2026 06 08
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Rezistencijos ir tremties paroda
Istorija

Gedulo ir vilties dienai – nemokamos ekskursijos Rezistencijos ir tremties parodoje Klaipėdoje

2026 06 08
Būsimasis pirmokas
Lietuvoje

Ar turi būsimasis pirmokas mokėti skaityti?

2026 06 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras: atgimė istorinis dvaro šulinys
  • Panevėžyje – medžių priežiūros darbai
  • Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 
  • Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata

Kiti Straipsniai

Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda

Pagrindinėse magistralėse įsibėgėja remonto darbai

2026 06 08
Elektrrinis traukinys

Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema

2026 06 07
Lagaminai, bagažas

VLK: išvykstant atostogauti nepamirškite vieno svarbaus dokumento

2026 06 06
Kelias

„Via Lietuva“ kviečia atrasti gražiausias vietas keliaujant automobiliu

2026 06 06
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Oro uostas

Gegužę oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją

2026 06 03
Policijos švyturėliai, ginkluotas sikhas ir aukos atminimo žvakės Didžiosios Britanijos kontekste

V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?

2026 06 02
Lietuviai perka juvelyriką internetu

Kaip internetas pakeitė tai, kaip lietuviai perka juvelyriką

2026 06 02
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • >Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos garbei“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai