Penktadienis, 9 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kodėl ir kaip reikia marčią numarinti?

www.alkas.lt
2011-02-23 08:47:26
12

www.selonija.lt      

Nuometo galų papuošimai. XIX a. vid. Linas, siuvinėtas peltakiu.
Nuometo galų papuošimai. XIX a. vid. Linas, siuvinėtas peltakiu.
Kalėdos, o gamtameldžiams mūsų protėviams – žiemos saulėgrįža – didysis gamtos virsmas, saulės pargrįžimas, ruošimasis pavasariui – naujo užgimimui. Laikas nuo Kalėdų iki Užgavėnių – mėsiedas (valgyk ir pieną, ir mėsą, kol Gavėnas neatėjo pilvo perrėžt ir žardin padžiaut…) – senovės lietuviui buvo ir vestuvių laikas, vadinasi, ne tik gamtos, bet ir moters virsmo laikas.

Šiandien lietuvės moterys savo padėtį šeimoje stengiasi paslėpti atsisakydamos tradicinių pavardžių priesagų, nebenori būti -aitės, -utės, -ytės, -ienės, -uvienės… O prieš porą šimtų metų jų statusą šeimoje rodė ne tik pavardės priesaga, bet ir apranga, tiksliau – galvos danga.           

Nuometėlis. XIX a. Linas, užaustas raudonais ir mėlynais žičkais.
Nuometėlis. XIX a. Linas, užaustas raudonais ir mėlynais žičkais.

Lietuvių tautinis kostiumas yra kildinamas iš liaudies apeiginio kostiumo, skirto šeimos švenčių apeigoms, pirmiausia – vestuvėms, tad ir siuvamas buvo jaunai merginai ar vaikinui, kurie buvo subrendę vedyboms. Ritualas visada turi labai griežtą tvarką, pilnumą, juo kuriama harmonija, taip ir kostiumas turėjęs būti pilnas, tvarkingas, turėti visas sudedamąsias dalis, iš kurių tiek pat svarbi buvusi ir galvos danga (žmogus be galvos dangos – kaip medis be viršūnės). Vilkėti nepilną tautinį kostiumą buvę tiesiog nepadoru. O moters galvos danga dar buvusi ypatinga tuo, kad atspindėjo jos padėtį šeimoje: mergina (ne maža mergaitė) – vainikuota, moteris – nuometuota (galvą galėjusi dengti ir skarele, kepurėle).           

Šalia moters atributo – nuometo – muziejuose dar galima pamatyti ir nuometėlį, kuris, anot etnologės A. Kargaudienės, vestuvių eigoje buvęs pirmesnis už nuometą. Kulminacinė vestuvių ritualo dalis buvęs moters gaubimas (seniausias gaubimas – marška): nuimant vainiką – jaunystės, mergystės, nekaltumo simbolį – galva buvo dengiama nuometėliu – taip buvo įprasminamas virsmas, perėjimas iš merginos į marčios (mirštančios) statusą.           

Etnologai pastebi, kad gaubimas nuometėliu būdingas ne tik lietuviams, šis ritualas užfiksuotas ir latvių, baltarusių, ukrainiečių ir net ugrofinų tautų (estų, vodi) vestuvių tradicijose, ir nors skirtinguose kraštuose ir papročiai buvę skirtingi, tačiau dažniausiai gaubimas nuometėliu įprasmindavęs virsmą – „marčios marinimą“. Nuometas, skarelė, kepurėlė keitė nuometėlį tik gimus kūdikiui (kai kurių tautų tradicijoje – pirmam sūnui), tad tik kūdikio gimimas išvesdavo moterį iš martavimo būsenos (mergina mirusi – moteris neužgimusi), ir šio virsmo baigtį įprasmindavo nuometėlio pakeitimas jau moteriai derančia galvos danga…             

Nuometo galo papuošimas. XIX a. vid. Linas, siuvinėtas peltakiu, pinikai. Rastas Dilių koplyčioje. Ornamentas - svastika (ugnies ir saulės simbolis), reiškiantis globą, sėkmę, gerus linkėjimus.
Nuometo galo papuošimas. XIX a. vid. Linas, siuvinėtas peltakiu, pinikai. Rastas Dilių koplyčioje. Ornamentas - svastika (ugnies ir saulės simbolis), reiškiantis globą, sėkmę, gerus linkėjimus.

 Nuometėlis XIX a. pradžioje dar buvo dėvimas visoje Lietuvoje, o iki XX a. IV dešimtmečio – Rytų Lietuvoje, todėl jų nėra išlikę daug, ir ne kiekviename muziejuje jį gali aptikti. Netgi patys muziejininkai neretai juos painioja su rankšluosčiais…           

 Mūsų muziejuje galite pamatyti baltą drobinį nuometėlį (audė Barbora Kisielytė-Meškauskienė (1853–1957) iš Rokiškio raj. Margėnų kaimo), užaustą ryškias raudonais ir mėlynais siūlais (žičkais). Balta spalva – išskirtinė apeigų atributų spalva (balta drobule sutinkama gimusį, išlydima mirusį…), ji asocijuojasi su švara, šviesa, gėriu, nekaltybe, dorumu. Raudona spalva ne tik lietuvių tradicijoje laikoma šventa žemės, ugnies, gyvybės, gyvenimo spalva. Mėlyna spalva daugiau aptinkama žemaičių ir suvalkiečių nuometėliuose, o aukštaičių kraštuose labiau būdinga patalynei, prijuostėms. 
Kepurėlė
Kepurėlė

Nuometėlių galai būdavo ne tik užaudžiami, bet ir siuvinėjami (įvairia technika- peltakiu, pynute), puošiami pinikais, mezginiais, galus neretai puošdavę skirtingi siuvinėjimo ar pinikų raštai, kuriuose dažnai aptinkami archajiški simboliai (kvadratas – žemės simbolis, kvadratėlių tinklas – geometrinė visatos materija, rombas-pasuktas kvadratas – žemės, motinos gimdytojos, vaisingumo ženklas, svastika – ugnies, saulės simbolis). Skirtingi galai, anot etnologų, sietini su gyvenimo kelio simbolika: vienas galassimbolizuoja kelio pradžią, kitas – pabaigą.          

 Išpuošti nuometėlių ir nuometų galai rodo, kiek daug dėmesio buvo skiriama ruošimuisi svarbiausiam moters gyvenimo virsmui, kiek norų, vilčių, troškimų būdavo įaudžiama, įpinama, išsiuvinėjama, kaip iš kartos į kartą būdavo perduodama moters gyvenimo paskirties, suvokimas: „Tebesu marti, neturiu vaikų“ – toks pavyzdys pateikiamas didžiajame Lietuvių kalbos žodyne, iliustruojant vieną archajiškiausių žodžio marti prasmių.         

„Sėlos“ muziejus
„Biržiečių žodis“ 
Selonija.lt  

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kalvis says:
    14 metų ago

    Labai vertinga informacija, nes tenka pastebėti keistai apsirengusių individų folkloro koncertų scenose. (Senutės su mergaičių karūnomis, arba liepos mėnesį panelės šoka su žieminėmis sermėgomis apsirengusiais kavalieriais. Jei to nedarysi, negausi “Aukso paukščio”).

    Atsakyti
  2. Žemaitė says:
    14 metų ago

    :DDD

    Atsakyti
  3. Jolanta says:
    14 metų ago

    Merginų galvos danga – karūnos (vainikai), kepurėlės. Moterų skaros, nuometai (Aukštaitijoje). Įdomu kaip reiktų “skaityti” tarybiniais laikais atsiradusį moterų galvos dangos naujadarą – karūną su skarele, ir šiandien mėgstamą pagyvenusių moteriškių? tai gal senmergių atributas?:)

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Jolanta,

    man irgi taip atrodo – tai pasąmoninga-išsvajotoji senmergių laisvės išraiška (tiesiog pasidžiaugti), kaip ir šiandieninių pusmoterų masinis kelnių nešiojimas (negaliu žiūrėti į moteris su kelnėm-tą dažnai į akis joms pasakau, todėl susilaukiu nedraugystės),-(arba paprašau-neateik su kelnėm).

    P.S.(vetoj seksologo):
    Matyt, susidarius tokiai kritinei situacijai, LT vyrai turėtų pradėti nešioti sijonus-kunigundus, arba bent jau sutemus (niekam nematant) pradėti persirenginėti.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Žinia, moterys be kelnių geriau. Neateik su kelnėm. Geras džoukas.

      Atsakyti
    • Sniega says:
      14 metų ago

      Supykau. Trumparegiškai mąstot. Ir vienašališkai.
      Kai aisma su Tamsta, pons Rutkauskai, į pasimatymą, ateisiu… ne su kelnėm.
      Bet gyvenimas toks, kad ir mitsubišio ratą pasikeist, ir keturiolika kg sveriantį dvynukių vežimėlį į trečią aukštą užnešt, ir du pilnus maximos maišus tempt… patogiau su kelnėm. Net sakyčiau – tada jaučiuos oriau, elegantiškiau, moteriškiau 🙂 O jei sijoną užsisegčiau, vargiai kas kitas tuos darbus už mane padarytų. Ar jei pamesčiau savo tėvo pavardę, ir tapčiau -iene 😛 Cha.

      Atsakyti
  5. Logika says:
    14 metų ago

    Juk daugelį dalykų,atėjusių su pažanga- pripažįstame,nes,besikeičiant pasauliui – keičiamės ir mes,tad – nemanau,kad moteriškumas ,ar vyriškumas….tepriklauso nuo rūbo.Nebūkim tokie primityvai…Kiekvienas laikmetis turėjo savų trūkumų-savų privalumų..taigi 🙂

    Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Sniega,

    Pusmoterėms scenoje pasirodyti su sijonais, kai užkulisiuose-(baisus žodis) laukia kasdienybės kasdienės kelnės – apgailėtinas reiškinys.

    Įsivaizduok (kada tai) save karste su kelnėm… Mus – Tave “palydinčius” – su “Maxima” marškinėliais ir maišeliais. O jei dar kunigas su sijonu (nuo ž.”Jonu”)- tai būtų – lipk nuo kryžiaus ir bėk.

    Atsakyti
    • Sniega says:
      14 metų ago

      Vilmantai 😉
      jei dabar man gyvenime ne sejonėliai pirmą rūpestį kelia, tai kuom vilkės kūnelis po gyvenimo, juo mažiau jaudina.
      Aišku, kiekvieno asmeninis rūpestis save apsaugot nuo erzinančių vaizdų…

      Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Jei būčiau moteris, man niekas-(nei vaikai,nei “Mitsu”..,nei “Max”.., ar kt.)kelnių neuždėtų.

    Atsakyti
    • milda says:
      13 metų ago

      🙂 kaip ten musu kaime sakoma, jeigu bobute butu su kiausais, tai butu diedukas.

      Atsakyti
  8. Elena says:
    14 metų ago

    Patiko šmaikštus pono Jono Vaiškūno pastebėjimas: “Žinia, moterys be kelnių geriau. Neateik su kelnėm.”

    Visai gali būti, kad vyrams labiau patiktų, jei moterys nedėvėtų kelnių (net ir aptinių), bet moterims taigi ne. Nors gal kai kurios vaikšto ir be kelnių…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Transmedialus projektas „Šiaurė“ | vdu.lt nuotr.
Kultūra

VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai

2025 05 09
Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.
Kultūra

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

2025 05 09
Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.
Gamta ir ekologija

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus | Parodos rengėjų nuotr.
Kultūra

VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus

2025 05 09
Kelių valymo technika | keliuprieziura.lt
Gamta ir žmogus

Kelininkai skelbia žiemos darbų pabaigą

2025 05 08
Paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje
Lietuvoje

Macikuose paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės

2025 05 08
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

SADM siūlo nedarbo socialinio draudimo pokyčius

2025 05 08
Liberalai susitinka su G. Palucku
Lietuvoje

Po susitikimo su G. Palucku liberalai pasigenda aiškumo

2025 05 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taiva apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • S.Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • Sky News apie A. Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje
  • +++ apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai
  • Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai
  • Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!
  • VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Tautinių rūbų iš Moldovos ir Rumunijos paroda „Kultūrinis tapatumas sukuria stiprias bendruomenes“

Tautinių rūbų iš Moldovos ir Rumunijos paroda „Kultūrinis tapatumas sukuria stiprias bendruomenes“

2022 04 10
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Karas: smūgis į nugarą

2022 03 29
Stendas Vilniuje, Žirmūnuose 2021 m. spalio 16 d. | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

J. Česnavičius. Raudonoji žvaigždė

2021 11 20
Klaipėdos senamiestyje – Audimo galerija (nuotraukos)

Klaipėdos senamiestyje – Audimo galerija (nuotraukos)

2021 06 05
Latvių tautinis drabužis: iš šaltinių, I. Kolis

Latvių tautinis drabužis: iš šaltinių, I. Kolis

2020 06 25
Dizainerė R. Budvilaitienė tautiniam rūbui suteikė šiuolaikinės mados pojūtį: siūlo puoštis kasdien

Dizainerė R. Budvilaitienė tautiniam rūbui suteikė šiuolaikinės mados pojūtį: siūlo puoštis kasdien

2020 03 11
Lietuvininkių delmonai | etnocentras.lt nuotr.

Mažosios Lietuvos delmonai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą

2020 03 04
VDU rengiami lietuvių kalbos kursai užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams | vdu.lt nuotr.

Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje

2020 02 28
V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas

2019 12 27
Tautiniai audiniai | etnocentras.lt nuotr.

Klaipėdoje bus atidaryta Žemaitijos audėjų darbų paroda

2019 12 08

Skaitytojų nuomonės:

  • taiva apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • S.Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • Sky News apie A. Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje
  • +++ apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • +++ apie M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Akcija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai