Nesu tikras, kad šias eilutes skaitys piliečiai, kuriems jau senokai pabodo politinės rietenos ir šiaip, problemos, kurios tiesiogiai šiandien jų nepaliečia. Beveik esu tikras, kad šio rašinėlio tikrai neskaitys valdančiaja dauguma save besivadinantys, ar prie jų besišliejantys, nes turėdami savo rankose valstybės vairą, jie paprasčiausiai tam neturi nei laiko nei noro. Tačiau labai vyliuosi, kad šiuo tekstu prisibelsiu į širdis ir protus tų, kurie vis dar tikisi sulaukti Lietuvos nepriklausomybės 100-jo gimtadienio…
Skamba keistai? Pakvipo paranoja, naujo priešo paieška politinių intrigų pinklėms regzti? Deja…Turiu nuvilti. Pavojus yra daugiau nei realus. Pavojus parlamentinės respublikos pamatinėms vertybėms, kurios pastarosiomis dienomis paniekinamos geometrinės progresijos greičiu. Liūdesys ir neviltis apima, stebint ir klausantis Vykdomosios valdžios atstovo Švietimo ir mokslo ministro, kuris, atvykęs į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdį, nesidrovėdamas pareiškia, kad pagrindinis legalus švietimo ir kultūros politikos formavimo organas tėra tik laiko gaišinimas, nes visus reikiamus nurodymus ir instrukcijas jis jau gavęs politinėje taryboje.
Na, nesu aš politologijos profesorius, bet savo pilietines teises ir valstybės valdymo principus išmanau bent jau tiek, kad suvokčiau, jog demokratinėje civilizuotoje valstybėje rinkimai vykdomi tam, kad būtų suformuota legali, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje formalizuota valdžia: Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismai. O kas tai yra politinė taryba, kuri neturėdama jokios atsakomybės ir niekam neįsipareigojusi, nurodinėja priesaiką Lietuvos valstybei davusiems ministrams ją laužyti ir plauti valstybės vertybinius pagrindus? Kas ir kada išrinko tą mistinę politinę tarybą, kokia jos struktūra, atskaitomybė? Kas ją kontroliuoja, kur ir kada ji dirba?
Kas tie mistiniai politbiuro nariai, kurie perima iš legaliai rinktų Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių valdžią ir priverčia medicinos profesorių DainiųPavalkį imtis tokios misijos? Kodėl ministras ignoruoja komiteto suformuluotą prašymą neskubėti ir įsiklausyti visų suinteresuotų pusių argumentus ir, svarbiausia, išklausyti profesionalių ekspertų nuomonę ir patarimus.
Nedetalizuosiu plačiai spaudoje nušviestų to „istorinio“ įsakymo aplinkybių, tačiau pirmiausia man norisi už tai atsiprašyti lenkų tautybės moksleivių už tokį pažeminimą, nes, anot ŠMKK posėdyje kalbėjusios Seimo narės prof. Aušrinės Marijos Pavilionienės, palengvintos studijų programos, o juolab, egzaminai, pasaulyje yra taikomos tik neįgaliems moksleiviams, negebantiems įsisavinti programos kartu su savo bendraamžiais…
Tačiau filologijos profesorės autoritetas ministrui įspūdžio nepadarė, nepaisant net judviejų priklausomybės tai pačiai koalicijai… Kaip ir nepadarė įspūdžio Vilniaus Universiteto vadovybė, kurie kvalifikuotai perspėjo, kad toks žingsnis sugriaus visą egzaminų sistemą, kai baigiamieji patikrinimai tuo pat metu yra ir stojamasis egzaminas. Įspūdžio nepadarė ir mokyklų atstovų prašymas to nedaryti, nes taikant nuolaidas vienai grupei, sutrinka visa moksleivių indentifikavimo slaptumo sistema, kai egzaminuojamųjų darbai privalo būti tikrinami anonimiškai. Įspūdžio nepadarė ir paprasčiausias argumentas, kad vaikai tokiu būdu negaus jiems priklausančių ir valstybės garantuotų žinių kiekio, kuris bus reikalingas tolesnio išsilavinimo tobulinimui, ar tiesiog žmogiškojo orumo užtikrinimui. Deja, ministras lyg užprogramuotas vis kartojo politinės tarybos sprendimą… Nes politinė taryba yra aukščiau visų mokslinių ir pilietinių argumentų…
Po tokio precedento neapleidžia mintis, kad ir valstybės finansuojamų aukštojo mokslo krypčių korekcija taip pat sugalvota ne profesionalų ir tai išmanančių atsakingų pareigūnų bei autoritetingų mokslininkų, o… politinės tarybos aksakalų… Juk svarbiausia – politinė valia. Netgi ne politinė, o tiesiog – valia. Kad žinotų visi, kaip turi būti. Nesvarbu, kad finansavimas sumažinamas dešimčia procentų. Neva, dėl sumažėjančio stojančiųjų skaičiaus. Lyg būtų įmanoma prognozuoti visų tai ketinančių padaryti skaičių, turint galvoje kandidatus, sieksiančius studijų krepšelio antrą, trečią, o gal ir ketvirtą kartą. Tačiau tegu ir mažesnis stojančiųjų skaičius: kodėl reikia mažinti bendrą pinigų skirtą kiekį nuo 32,2 mln iki 29,4 mln litų? Juk šiandien Lietuvoje studijos, skaičiuojant kiekvienam studentui, finansuojamos bene mažiausiai Europoje. Argi nebūtų teisingiau ir naudingiau tą pačią sumą paskirstyti mažesniam žmonių skaičiui, tokiu būdu, nepadidinant bendro pinigų kiekio, žymiai pagerinti kiekvieno studijuojančiojo finansavimą, tai neišvengiamai būtų pagerinta ir studijų kokybė. O tai yra neginčijamai vienas svarbiausių prioritetų.
Tačiau labiausiai mane neramina menų krypties studijų valstybinio finansavimo perspektyva: jeigu Vyriausybė apsisprendė skatinti inžinierių rengimą ir patenkinti verslo bei pramonės struktūrų alkį, tai kokia ateitis laukia Lietuvos muzikų, dailininkų, kitų nematerialaus turto kūrėjų ir juos ruošiančių aukštųjų mokyklų? Kas nuspręs ir paskaičiuos kiek gi tokių „keistuolių“ reikės valstybiniam ir privačiam sektoriui artimiausiu metu ir jam praėjus? O ką darys vyriausybė su tais, kurie nepateks į reikalingųjų sąrašus?… Juk tie talentingi Dievo palytėti jaunuoliai ir merginos savo kūrybinį potencialą puoselės ir tobulins nepriklausomai nuo politinės tarybos, ar kitų panašių darinių valios, kuri, dažniausiai priklauso nuo tos valios reiškėjų išsilavinimo ir genetinio kodo. Kitaip sakant, jeigu į politines tarybas nepateks meno ir kultūros gerbėjų, nekalbant apie profesionalus, tai ir apie tų sričių perspektyvas kalbėti neteks…
O gal, vis dėlto, tokio pobūdžio klausimus, bent patariamuoju balsu, galėtų suformuoti ir suformuluoti konkrečiai tam tikslui sukurta institucija, kuri vadinasi Lietuvos Respublikos Seimas ir jo struktūrinis padalinys – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Gal , vis dėlto, pagrindinis Tautos atstovavimo organas, kuris tvirtina Vyriausybės programą ir kontroliuoja jos veiklą, pagaliau taps autoritetu, gebančiu sutelkti visas suinteresuotas puses ir rasti optimaliausią sprendimą, padėsiantį valstybei žengti visuotinės gerovės link?
Tuo tarpu, šiuo metu vis dažniau minima mistinė politinė taryba savo politiniais sprendimais, kuriuos imperatyviai vykdo Seimo akivaizdoje prisiekę ministrai, mėgina paneigti sklandų demokratinės valstybės modelį. Na, o spėjant, kad politinę tarybą sudaro keturių valdančiųjų partijų vadovai, darosi baugu: Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas dar 2006-siais apie Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą ir Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininką Rolandą Paksą kalbėjo kaip apie asmenis, kurių „veiksmais siekiama parodyti, jog mūsų valdžia nesugeba valdyti valstybės“. Dar daugiau, buvęs Seimo pirmininkas tuos asmenis įvardijo kaip galimus „užsienio spectarnybų instrumentus“. Deja, tos informacijos paneigimo man skaityti neteko.
Turint galvoje ir Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovo Valdemaro Tomaševskio atvirai demonstruojamą nepagarbą Lietuvos valstybei ir kurstomą atvirą nesantaiką, net sunku įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsiduria socialdemokratų lyderis A.Butkevičius, kuriam patikėtas Lietuvos Vyriausybės vairas.
Belieka palinkėti Ministrui Pirmininkui stiprybės ir tvirto ryžto, dirbant Lietuvos, o ne kurios nors kitos valstybės ir jos kultūros labui, vykdant Lietuvos valstybinę švietimo politiką, kurios tikslas ir uždavinys – Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės stiprinimas, kaip ir teritorinio vientisumo užtikrinimas. Žinoma, puoselėjant ir vystant draugiškus santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis paritetiniais tarpusavio pagarbos pagrindais.
Tad, ką tik atšventę Lietuvos valstybingumo atkūrimo jubiliejų, pasitikime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę, nepriklausomai nuo mūsų tautybių, tvirtai sukibę rankomis ir sudarę širdžių grandinę, kurios nepajėgs nutraukti valstybės nedraugai tol, kol tos širdys plaks vienu, ištikimybės Lietuvai ir jos piliečiams ritmu.
Autorius yra Seimo narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Politinė taryba yra Seimo sudarytos Vyriausybės valstybės valdymo institucijos darbinis organas. Juk ne Seimas vykdomoji valdžia, o Vyriausybė, tai ji ir vykdo jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Seimo valia leisti įstatymus ir kontroliuoti kaip jie funkcionuoja. Dabar Juozapaitis užsigeidė Seimui sovietų CK turėtos galios…
Kas žino, gal jau laikas (per 22 m.) suvokti : Visa valdžia yra vykdomoji, kadangi „valdžią Lietuvoje VYKDO Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija.“ O aukščiausiąja Valdžia yra Tauta, kadangi jai priklauso suverenitetas. Paskaityk Konstitucinio Teismo sprendimus.
Matosi, kad patas net negali suvokti, kad teisiškai skaityti nemoki nei bū, nei me… Taigi pasiskaityk Konstitucijos 67 str., nutatantį Seimo valdžios galių ribas. Gal kiek suprasi, kad esi kiemo lygio žaidėjas, o šliejiesi prie eurolyginių…
Trumpai sakant, nebūtų protinga pasuotis kamuoliais su tokiu, kuris dar jo nesugauna… Tai trenerio darbas, ieškokis jo, jeigu apskritai turi duomenų tobulėti.
Pykčio pas tave daug, tik dievas su protelio, arba pasuotas kamuolys pataikė negerai …… Na, ir kur tu radai(žinoma Konstitucijoje), kad „Seimo valia leisti įstatymus ir kontroliuoti kaip jie funkcionuoja“. SEIMO NARIO PRIESAIKA: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir VYKDYTI(„vykdyti“(ar vykdo) reiškia atlikti veiksmus pagal ko reikalavimus…) jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;“ Ar tai nevykdomoji funkcija? Kokio ėsi rūsio lygio žaidėjas? Seimas „valios“ neturi, tai yra jo pareiga. Be tuo: „Įstatymų leidybos iniciatyvos TEISĖ Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei, ir taip pat Lietuvos Respublikos PILIEČIAI, 50 tūkstančių piliečių turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą(kaip ir Seimo narys), ir jį Seimas PRIVALO svarstyti. KT aiškina: „(…)Konstitucijos viršenybės principas reiškia,kad Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę –aukščiausią – vietą; joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai; NIEKAM NELEIDŽIAMA pažeisti Konstitucijos; konstitucinė tvarka turi būti ginama (Konstitucinio Teismo 2002m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas).Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas neturi teisės nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų apribota ar paneigta galimybė tiesiogiai taikyti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).“
Svaidykis tą kamuolį sau vienas kur nors į sienelę, o atšokusį stengis pagauti, kai jau kas nors gausis, tai tada savo bobelei pasigirk…
Ne suvirintojai, gyveantys su kitatautėmis partinių mokyklų diplomantai ar vos lietuviškai lemenantys žemaičiai turi spręsti LIETUVIŲ KALBOS KLAUSIMUS. Tam yra lituanistai.
Negalima nesutikti su profesoriaus argumentais, tik ar kitų opozicinių partijų ir padoriomis save laikančių, veikėjai-ministrai supras tokių darinių nekonsticingumą.
ačiū. Dalinamės .
Viskas prasideda nuo: „Autorius yra Seimo narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.“ Taigi sisteminis klapčiukas, todėl : „Na, nesu aš politologijos profesorius, bet SAVO pilietines teises ir valstybės valdymo principus išmanau bent jau tiek, kad suvokčiau, jog demokratinėje civilizuotoje valstybėje rinkimai vykdomi tam,(…)“ Blogai išmanai, paranoiškai išmanai… Jog turime gyventi ne abstrakčiai, kas žino „demokratinėje civilizuotoje valstybėje“, o realiai – nepriklausomoje demokratinėje respublikoje. Taigi dabar gyvenam buržuazinėje demokratinėje valstybėje, deja priklausomoje ES( t.y. Vokietijai), grynai kaip 1919-1920 m. Lenkų klausymas yra dirbtinai užaštrintas, taigi ir tas „tačiau pirmiausia man norisi už tai atsiprašyti lenkų tautybės moksleivių už tokį pažeminimą“ atrodo kaip: pagailėjo vilkas arklį – paliko sveiką uodegą ir … Aplamai žinios nieko bendro neturi su kalba ir „vaikai tokiu būdu negaus jiems priklausančių ir valstybės garantuotų žinių kiekio, kuris bus reikalingas tolesnio išsilavinimo tobulinimui, ar tiesiog žmogiškojo orumo užtikrinimui.“ Kadangi esant tokioj „civilizuotai santvarkai“, „tiesiog žmogiškojo orumo užtikrinimui“ reikia pinigu, o kad gauti „žinių kiekį“, reikalinga anglų kalba. Tai įrodė ir Prezidentė su savo egzaminais. Bet reikia pripažinti, kad dauguma mūsų profesorių yra tiesiog „buki“, arba verčia iš anglu kalbos(ir ne visada gerai). Ar lenkiškai, ar rusiškai, ar lietuviškai 1+1=2, na nebent politikoje – o kiek reikia? Sovietmečiuos laikais valstybinė(tarp nacionalinė) kalba buvo rusų kalba ir baigiant lenkiškos, ar lietuviškos mokyklas ne visi mokėjo rašyti rusiškai, o stojant į aukštas mokyklas, egzaminus laikė gimtoji kalba. Bet baigiant laisvai kalbėjo rusiškai, bei rusiškai(nors ir su klaidom) galėjo rašyti. Ir jokio pavojaus iš tuo SSSR nematė. Geras dalykas : „Argi nebūtų teisingiau ir naudingiau tą pačią sumą paskirstyti mažesniam žmonių skaičiui, tokiu būdu, nepadidinant bendro pinigų kiekio, (…)“ , pavyzdžiui tik seimunų vaikams! Ir gana, ar ne? …. Šou „profesorius“ yra ….. ?
Jau po rinkimų buvo aišku, kad krisime žemyn. Manau, kad per visą seimo komisiją dar ne to sulauksime. Butkevičius blaškysis, diriguos, jau diriguoja ir vadovauja lenkai, socialdemokratų partijoje “sėdi” buvę komunistai arba jų sūneliai, o darbiečiai su tvarkiečiais “kovos” už riebesnį kąsnį. Liūdniausia, kad neturime prezidentės su tvirtu stuburu…
tokią prezidentę turim. Bet kur bent vienas vyras su stuburu? Na, išskyrus Landsbergį?
Taip ją turime su “stuburu”, kuris toks lankstus, kad atrodo tarsi būtų be jo. Antai, tik ką neseniai taip lankstėsi kartu su Linkevičiumi, kad tuo viską be žodžių pasakė… Na, o dėl Landsbergio stuburo, tai už lankstumą Lenkijai net Komorovskis per Vasario 16-ąją pabrėžtinai jam ranką paspaudė. Taigi, kur jau čia kitiems su savo stuburais jam lygintis…
Gerbiamas LRS nary Vytautai. Jūs puikiai suprantate, jog visa Lietuvos valdžios piramidė – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Generalinė Prokuratūra, Aukščiausias Teismas, Lietuvos Bankas didžioji žiniasklaida – yra užvaldyta nusikalstamų struktūrų, tarp kurių yra ir Jūsų paminėtas “politbiuras”. Dalis šių valdžios institucijų pirmųjų asmenų patys yra nusikalstamo susivienijimo nariai, kita dalis – nusikaltėlių “stogas”, trečia – visuomenės nuomonės nuodytojai. Likusieji yra tik marionetės, kurios aklai vykdo viską, ką joms liepia. Iliuzijų apie tai, kad su jais dar galima kalbėtis argumentų kalba, nebereikia turėti. Šio susivienijimo tikslas – pelnas bet kuria, net ir valstybės išdavystės bei tūkstančių ar net milijonų žmonių gyvybės kaina. Jis dar labiau suįžūlėjo matydamas, kad nusikalstamos struktūros jau yra užvaldžiusios ir dalį ES institucijų. Chevron, Hitachi, Nukem ir t.t. yra jų veiklos įrankiai. Šita pasiutusių vilkų ruja nesustos tol, kol jų nesustabdys antrankiai. Tačiau štai pagrindinis klausimas – kas juos uždės. Matau tik tris kelius, kurie vienas kitą papildo: 1) masinius protestus Lietuvoje ir Latvijoje (tai dar galima padaryti); 2) lietuvių išeivijos platinama informacija per socialinius tinklus; 3) teisminiai ieškiniai dar nors šiek tiek demokratiškoms ES institucijoms.
Tokie “chamentarai”, kaip pasirašyti slapyvardžiu “Nepolitikas” tikrai nedera gerai internetinei svetainei – Alkui. Šio asmens rašliavoje daugybė straipsnio autoriaus įžeidimų. Kas jam suteikė tokią teisę. Ar tas asmuo bent suvokia, kas yra Vytautas Juozapaitis? Ar jis bent susimąstė, kokį gyvenimo kelią praėjo vienas žymiausių Lietuvos menininkų, kad ryžtųsi aktyviai, drąsiai ir būtent profesionaliai įsijungti į politinę veiklą? Ar ALKUI reikia, kad tokie rėksniai arba provokatoriai, kaip “nepolitikas”, drabstytųsi purvais, iš esmės patys nieko nesiūlydami? Plūdimasis nėra nuomonės reiškimo laisvė arba visuomenės nuotaikų atspindys. Apsivalykime bent jau tautinės minties svetainėje nuo panašių “chamentatorių”.
Na, ir vėl dvigubi standartai man : „Tokie “chamentarai”, kaip pasirašyti slapyvardžiu “Nepolitikas” tikrai nedera gerai internetinei svetainei – Alkui.“ O sau laurus? Bet kaip pats parašei: „Lietuvos valdžios piramidė – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Generalinė Prokuratūra, Aukščiausias Teismas, Lietuvos Bankas didžioji žiniasklaida – yra užvaldyta nusikalstamų struktūrų, tarp kurių yra ir Jūsų paminėtas “politbiuras”, dar daugiau- „patys yra nusikalstamo susivienijimo nariai“ ir t.t. Ir staigiai, šitoje baloje, atsirado rožė – Gerbiamas LRS narys Vytautas.! Ir kuris aiškino, kad mums reikia daugiau pagarbos šitai valstybei, barstosi purvinais įtarimais ir t.t. Taigi gerbiamieji ginėjai, Jūs pirma patys suvokit kokią valstybę norit turėti, ar civilizuotą(tai yra suformuotą pagal įsitikinimus), ar teisinę(pagal Konstituciją). Ar priklausoma, ar nepriklausoma…Tada galima kalbėti, o ką reikia daryti. O dabar Juozapaitis nori pinigu dainavimui, o Butkevičius inžinieriams(renovacijai), Uspaskich savo verslui ir t.t. Gal jau tikrai laikas sustoti dainavęs, šokęs ir pagalvoti iš ko valgysim, jeigu nieko nedarysim… ar kaip Graikai iš turizmo bandysim…, bet Tautos lieka vis mažiau ir mažiau…
dovanokit, bet kad ir iš Jūsų neišgirdome jokio pasiūlymo, o tik analogišką kritiką.
O aš siūlau gerb. Juozaičiui paruošti kitą įstatymo projektą, kuris įvestų Lietuvių kalbos stojamajį egzaminą į Universitetus. Nei vienas studentas neturi būti diskriminuojamas skirstant valstybės dotacijas. Niekur to nėra. Visi stojantys į Anglijos universitetus turi pirmiausia išlaikyti anglų kalbos egzaminą. ir nereikia čia išradinėti dviračio.
Gerb. Marta – >citata(iš internetinio puslapio „Korupcijos pagrindai“): “Kiekvienos valstybės konstitucijos yra labai skirtingos. Yra net nerašytinių konstitucijų, pavyzdžiui Anglijoje, Naujos Zelandijos ir t.t. Yra ir mišrių – susidarančių iš konstitucinių papročių ir įstatymų, pavyzdžiui Ispanijos, Švedijos ir t.t. Taigi taikyti analogijos metodą, vieno ar kito precedento atveju, negalima, nors mūsų politikai ir politologai labai mėgsta tai daryti. Net pateikia, tokią nesuvokiamą analogiją, kaip argumentą.”
Kodėl jungiasi prorusiškos partijos?
Prieš keletą metų Rusija galimai su savo žd mafija padėjo Tuskos Sikorskio liberalams užimti valdžią… o mafija, galimai, padėjo pašalinti Kačinskio opoziciją… vienu smūgiu, panašiai kaip serbų “raudonosios beretės” padėdavo Milosievičiui pasitvarkyt su opozicija.
Pernai Sikorskio mafija” galimai jau atsidėkojo Rusijai padėdama prorusiškoms partijoms laimėti Lietuvoje. Tai labai svarbu, nes Lietuva pirmininkaus ES ir turės savo ruoštu padėti Rusijai pergalinai įžengti į Europos sąjungą ir įkurti naują Totalitarinę diktatūrą – Euraziją. Kitaip tariant, iki ausų ginkluota Rusija apgins vargšelę Europą nuo visokių ten jankių ar kinų:)
ji kas manim netikite, siūlau paskaityti WikiLeaks iš The Guardian apie tai kaip Lenkų ambasadorius gina Rusijos reikalą būti “Europos namuse” šeimininku:
1. (U) The Council of Europe’s (COE) Parliamentary Assembly (PACE) elected September 29 Thorbjorn Jagland of Norway as the new COE Secretary General. The PACE noted that Georgia had met most and Russia had met almost none of their respective COE commitments post-August 2008. The PACE rejected, however, a resolution suspending the Russian delegation’s credentials. Visiting former White House adviser Kathleen McGinty effectively provided PACE members her views regarding the U.S.’ commitment to fighting climate change; several members praised U.S. engagement on the issue in the run-up to Copenhagen. Mikhail Gorbachev, speaking at a COE function October 1, sharply criticized NATO enlargement as slowing down the construction of a “Common European Home.” End summary
JAGLAND ELECTED SECGEN
– – – – – – – – – – – – – – –
2. (U) The election of new COE Secretary General Thorbjorn Jagland (former Norwegian PM and FM and current President of Norway’s parliament) was the highlight of the Parliamentary Assembly of the Council of Europe’s (PACE) September 28-October 2 session. Jagland noted after the election that “Europe is the greatest peace project ever in history,” and that the Council of Europe has been “indispensable in that respect.” Jagland took office October 1, telling assembled ambassadors that he would pursue reform and that he wanted the COE to focus more on its key priorities (democracy, human rights, and the rule of law).
3. (C) The Polish candidate, rather than show solidarity and grace in defeat by attending Jagland’s post-election remarks to the PACE, departed Strasbourg immediately after the vote’s results became known. The Polish Ambassador complained bitterly to us October 1, claiming that the “Russophile Jagland” had told the Russians during his election campaign that he had consistently opposed NATO and EU enlargement toward Russia. (Action request for Embassy Oslo: Please provide any information you may have on Jagland’s views regarding NATO and EU enlargement.)
WORDS BUT NO ACTIONS AGAINST MOSCOW
Visas tekstas ir kiti wikileaksai čia: guardian.co.uk/world/us-embassy-cables-documents/228077
Agentūra “Viena boba sakė” dar ne tokių dalykų pripaisto…
O, net tolerantiškąjį Juozapaitį užkniso 🙂
Šiaip, su tomis nuolaidomis lenkams mūsų bestuburiai vykdo antivalstybinę veiklą. Vienas paprastas punktelis – jei tuteišiai ir kiti kitataučiai nuspręs, kad jų vaikai bus diskriminuojami, jei lankys lietuviškas mokyklas (o taip ir bus), tai paprasčiausiai pereis į lenkiškas – o lietuviškas gali tekti uždaryti, nes liks per mažai vaikų. Atitinkamai, lenkiškų mokyklų skaičių teks didinti. Kitaip tariant, pasirašytas leidimas dar spartesniam pietryčių Lietuvos lenkinimui.
Martai (tikrai be pykčio, kaip sako L.D.) Nedovanosiu, nors to ir prašote. Nes pateikti net trys pasiūlymai, kuriuos ruošiant ir įgyvendinant galite prisidėti. Bet jų nematėte. Nedovanosiu, nes siūlydama lietuvių kalbos egzaminą, neskiriate “nei” nuo “nė”. O tai – elementari klaida. Be to, nepainiokite Vytauto Juozapaičio su Juozaičiu. Ir dar: nėra jokio reikalo slapstytis už slapyvardžių. Tačiau tokio egzamino idėjai nuoširdžiai pritariu. Taip yra ne tik Anglijoje. Bet ne vienas Seimo narys turi ruošti tokio įstatymo projektą. Vytautas Juozapaitis jau dabar daro daug daugiau, negu visas tuntas Seimo “karšinčių”, t.y. sėdinčių ten jau du dešimtmečius. Priminsiu bene penkis kartus SSRS “didvyrio” Leonido Brežnevo posakį: “Gerų įstatymų mes priėmėme nemažai. Dabar reikia pasiekti, kad juos vykdytų…”
Jo, senai laikais chamai siusdavo ant trijų raidžių, o dabar net ant trijų pasiūlymų. Bet išnagrinėkim: 1) masinius protestus Lietuvoje ir Latvijoje (tai dar galima padaryti); … padaryti galima, bus darbo policijai, prokuratūrai, medikams, teismams, bei biudžeto papildysim, gal tada užteks pinigu visiems projektams. 2) lietuvių išeivijos platinama informacija per socialinius tinklus; … galima jog būtent informacija nugalės korupciją(ar pačiam ne juokinga?)… 3) teisminiai ieškiniai dar nors šiek tiek demokratiškoms ES institucijoms…. galima tik pradžioje reikia praeiti nacionalinius teismus ir tik paskui tenai…. tik kas mln. duos teismo išlaidams padengti? A? Be tuo pats rašai : „nusikalstamos struktūros jau yra užvaldžiusios ir dalį ES institucijų.“ Kaip matau, patinka Brežnevo laikai. Tai bus kaip anų laikų anekdote: „aš nekovoju, o tik noriu sužinoti, kur tie kovotojai dingo, kurie norėjo antrankius uždėti…“