Sėklininkystės pažanga – ne pagal augintojų kišenę?

Sėklų pardavėjai ir selekcininkai viliasi, kad, Lietuvoje įvedus selekcinį užmokestį, žemdirbiai iš jų daugiau pirks sertifikuotų sėklų. Tačiau javų augintojai nežada atsisakyti pigesnio būdo – pasiruošti sėklas savo ūkyje.

Žemdirbiai priekaištauja sėklų pardavėjams, kad brangios sertifikuotos sėklos ne visada atitinka jų lūkesčius, todėl jiems parankiau savo ūkyje padauginti, beicuoti ir valyti sėklas.

Javų augintojai jau rūpinasi sėklomis pavasario sėjai. Dauguma jų ruošia ūkines sėklas, o sertifikuotų perka nedaug – tik padauginti. Lietuvos sėklininkystės asociacijos duomenimis, sertifikuotomis sėklomis kasmet apsėjama tik 10–20 proc. šalies laukų. „Sėklos ruošėjams – pats darbymetis. Netrukus paruoštas sėklas jau pristatinėsime augintojams. Jas žemdirbiai pradėjo užsisakinėti dar gruodį“, – sakė sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Ūkininkų įpročiai renkantis sėklas gana skirtingi. Ką sės pavasarį, vieni žino dar prieš Naujuosius, kiti sėklomis pradeda rūpintis tik prieš pat sėją. Skubotą apsisprendimą dažnai lemia ir gamtinės sąlygos, kai paaiškėja, kaip peržiemojo pasėliai. Anot Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus, rinkdamiesi ar ruošdami sėklas labiau stengiasi tie, kurie siekia efektyviau ūkininkauti. Tačiau yra ir tokių žemdirbių, kuriems ūkininkavimas – lyg loterija.

Neatsisakys ūkinių sėklų

Šiemet sėklų pardavėjai viliasi, kad augintojai pirks daugiau sertifikuotų sėklų. Mat 2012 m. įvestas selekcinis užmokestis, kurio žemdirbiai nepatenkinti. Pernai selekcinis užmokestis už javų veisles buvo 8 Lt už ha, už rapsų – 18 Lt už ha. Šiemet jis bus 1 Lt didesnis už javus ir 3 Lt didesnis už rapsus.

Selekcinio užmokesčio mokėti nereikia pasėjus sertifikuotas sėklas, nes tokias sėklas parduodančios įmonės sumoka licencinį mokestį. Galbūt augintojams bus parankiau kasmet pirkti ir sėti sertifikuotas sėklas, nei savo ūkyje dauginti bei ruošti sėklas ir mokėti selekcinį užmokestį. Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Jovarauskas įsitikinęs, kad augintojai neatsisakys įpročio patys pasiruošti sėklas.

„Mokėti selekcinį užmokestį pigiau nei pirkti sertifikuotas sėklas. Aišku, jei pirktume jų daugiau, gal būtų pigesnės. Tačiau kol kas jos mums per brangios. Išmokų tiek negauname, kaip kolegos iš ES senbuvių šalių“, – teigė ūkininkas, neskubantis sėklų pardavėjams plačiau atverti piniginę. Kaip ir dauguma augintojų, jis perka nedaug sertifikuotų sėklų ir jas padaugina savo ūkyje. Tiesa, pats neruošia rapsų sėklų – kasmet visą reikiamą jų kiekį perka iš įmonių. Anot ūkininkų, rapsų sėklos greitai išsigimsta, t. y. praranda selekcinį potencialą, todėl retas augintojas jas daugina ūkyje.

Nesitiki proveržio

Pokyčių sėklų rinkoje laukia sėklų pardavėjai. Pasak  sėklų vadybininko Romo Pukinsko, dėl selekcinio užmokesčio turėtų išaugti sertifikuotų sėklų paklausa, bet ne tiek daug. Sėklų pardavėjai jaučia, kad ūkininkai savo išlaidas planuoja atsižvelgdami į pajamas. Jei grūdų kainos didelės, augintojai daugiau pinigų gali atseikėti ir sėkloms.

„Sertifikuotų sėklų poreikis auga. Tam įtakos turi pagerėjusios finansinės ūkininkų galimybės: pernai buvo ir geri derliai, ir geros kainos. Bet pagal bendrą kelerių metų statistiką proveržio šioje srityje nėra – sertifikuotomis sėklomis apsėjama 10–15 proc. visų plotų“, – pastebėjo S.Augas.

R.Pukinskas sutinka, kad būtų nerealu tikėtis, jog žemdirbiai visus plotus apsės sertifikuotomis sėklomis. „Bet jei pasėtų 30 proc., būtų gerai. Suprantama, kad kitais metais sertifikuotų sėklų nepirks, o sės padaugintas ūkyje. Taip daro ir mūsų bendrovės. Tačiau tie, kurie ūkines sėklas sėja iš eilės 3, 4 ar 5 metus, labai klysta, nes sėklos ne tik susimaišo, bet ir praranda genetinį potencialą“, – aiškino R.Pukinskas.

Pasak sėklų pardavėjų, jų parduodamų sėklų kaina priklauso nuo grūdų kainos – sertifikuotos sėklos gali būti iki 2 kartų brangesnės už grūdus. „Jei reikia atsėti nušalusius žiemkenčius, vasarinių javų sėklos trigubai išbrangsta. Tačiau ūkininkai jau pamokyti, todėl dažnas tokiems atvejams turi pasilikęs ūkinių sėklų“, – pastebėjo R.Jovarauskas.

Kam naudinga pažanga?

Ūkininkas R.Juknevičius sutinka, kad selekcinis užmokestis skatina pirkti ir auginti naujų veislių sėklas. „Tie, kurie siekia maksimalių pajamų iš hektaro, stengiasi išnaudoti visas galimybes, taip pat ir selekcines. O šioje srityje daroma didelė pažanga. Senesnių veislių genetinis potencialas kasmet silpnėja, todėl ir derlius mažėja“, – teigė javų augintojas.

Tačiau sparti augalų selekcijos pažanga kelia ir nemažai rūpesčių ūkininkams. „Naujos produktyvios veislės pirmaisiais metais gali duoti labai apčiuopiamą naudą, bet vėliau, ūkyje bandant jas padauginti, jos labai greitai išsigimsta ir praranda selekcines savybes. Gal tai lemia šiuolaikinės selekcijos technologijos, o gal taip siekiama naudos?“ – svarstė R.Juknevičius.

Brangiai moka ir už piktžoles

Javų augintojai priekaištauja ir sėklų pardavėjams. Anot jų, sertifikuotos sėklos ne visada atitinka augintojų lūkesčius. Todėl ūkininkai nerizikuoja daugiau jų pirkti. „Ne vieną sertifikuotos sėklos yra nuvylusios. Ir pats esu nusipirkęs prastų sėklų. Jei jau brangiai mokame, jos turėtų būti tinkamai paruoštos. Todėl geriau nusipirkti nedaug, išbandyti ir paruošti ūkines sėklas“, – samprotavo R.Jovarauskas.

Šiaulių rajono ūkininkas R.Juknevičius neslėpė, kad ir jis turi karčios patirties. Tiesa, sertifikuotų sėklų pirko kaimynas, tačiau kartu su jomis išplitusios piktžolės okupuoja ir jo laukus. „Kaimynas, pasėjęs sertifikuotų vasarinių kviečių sėklų, iki šiol negali atsiginti smilguolių, nors iki tol jo laukai buvo švarūs. Šių piktžolių sėklos plinta ir po mano laukus“, – sakė R.Juknevičius. Anot jo, kartais ūkininkai nusiperka ir jau nebe pirmo sezono sėklų.

„Dotnuvos projektų“ Sėklininkystės skyriaus vadovas S.Augas pabrėžė, kad parduodamos sėklos turi atitikti ES ir valstybės nustatytus standartus. „Dirbame po atviru dangumi, tad visko gali pasitaikyti. Be to, viena kita priemaiša leistina“, – sakė sėklomis prekiaujančios bendrovės atstovas.

Augintojai taip pat pastebi, kad į mūsų rinką patenka ne naujausios ir produktyviausios, o pigesnės veislės. „Atrodo, kad nuperka, kas pigiau, o mums siūlo kaip „aukso veršį“, – teigė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas. Ūkininkai sutinka, kad taip galėjo atsitikti ir todėl, jog jie ilgai nemokėjo selekcinio užmokesčio, mažai pirko sertifikuotų sėklų.

Tramdys apsukruolius

Dėl selekcinio užmokesčio dydžio, tikslingumo ir administravimo  audringai diskutuojantys žemdirbiai prakalbo ir apie tai, kad šio užmokesčio surinkimo modelis apsukresniems leidžia jo išvengti.

Lietuvos sėklininkystės asociacija selekcinio užmokesčio dydį apskaičiavo pagal pasėlių deklaracijų duomenis. Pernai deklaruodami pasėlius žemdirbiai turėjo įrašyti, kokių veislių ir kokius kultūrų plotus jie augino. Taip pat jie galėjo nurodyti, kad sėjo nežinomą arba seną veislę, ir taip išvengti selekcinio užmokesčio. Kai kurie tuo sąmoningai ar nesąmoningai pasinaudojo.

„Gali būti, kad atsiras daugiau apsukruolių, kurie deklaruos, kad sėjo senas ir jau teisiškai nebesaugomas ar nežinomas veisles. Dėl tokio mąstymo ir elgsenos galime negauti naujausių veislių“, – kolegas perspėjo R.Juknevičius. Sėklų pardavėjai siekia, kad pasėlių deklaracijose augintojams neliktų galimybės „pasislėpti“ po nežinoma ar sena veisle. „Deklaracijose neturi būti abstrakčios grafos „Kitos veislės“. Neįsivaizduoju, kad ūkininkas gali nežinoti, ką sėja“, – teigė sėklų vadybininkas R.Pukinskas.

Nori išvengti piktnaudžiavimo

Vidmantas Ašmonas ,  Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas

Neseniai į Žemės ūkio ministeriją buvo susirinkę žemdirbių organizacijų, Lietuvos sėklininkystės asociacijos atstovai. Jie diskutavo dėl selekcinio užmokesčio ir jo surinkimo modelio. Selekcininkai pasiūlė deklaracijose pakeisti grafą „Kitos veislės“, kuri leidžia išvengti selekcinio užmokesčio. Kol kas dėl to nebuvo apsispręsta – palauksime žemdirbių savivaldos pozicijos.

Marija Alechnovič,  Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja

Augintojai gali kreiptis į mūsų tarnybą, jei įsigyja sėklų, dėl kurių kyla įtarimų. Pernai tokių nusiskundimų negavome. 2012 m. buvo atlikti 262 dauginamosios medžiagos tikrinimai prekybos ir sandėliavimo vietose. Daug dėmesio skirta sėkloms tikrinti specializuotose sėklų parduotuvėse, mugėse ir turgavietėse. Patikrinimai buvo atlikti ir pagal spaudoje esančius sėklų pardavimo skelbimus. Tikrinant nustatyti 38 dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai pažeidimai. 25 atvejais buvo prekiauta nesertifikuota dauginamąja medžiaga, 12 pažeidimų nustatyta dėl prekybos iš nesandarių ir nepaženklintų fasuočių ir 1 dėl prekybos su pasibaigusiu daigumo galiojimo laiku.