T.Bakučionis. Valdantys politikai nejaučia patriotizmo (video)

Kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis lietuvius mokė, kad jie turi integruotis į Vilniaus kraštą, daugelis atvirai juokėsi ir šaipėsi; kai LLRA autobusais vežė lenkų moksleivius iš Vilniaus apylinkių ir šie su plakatais stovėdami prie Prezidentūros garsiai šaukė, kaip juos Lietuvos valdžia skriaudžia, nes reikia mokytis lietuviškai, galima buvo įžvelgti LLRA antivalstybinę veiklą. Tačiau dabar LLRA priėjo tą ribą, kuri lygintina su rafinuotu antilietuvišku terorizmu ir lietuviškų mokyklų Vilniuje genocidu.

Galima sakyti, kad po paskutinių savivaldos rinkimų Vilniaus mieste, kai Artūras Zuokas švietimo sritį lengva ranka atidavė kuruoti Lenkų rinkimų akcijos politikieriams, lietuviškosioms Vilniaus mokykloms atėjo bene patys juodžiausi laikai po nepriklausomybės atkūrimo..

Kalbu apie Vilniaus mokyklų tinklo pertvarką, visų pirma – apie A.Vivulskio ir J.Lelevelio lenkų mokomąja kalba ir lietuviškos Antakalnio vidurinės mokyklos pertvarką. Žiniasklaidoje jau buvo skelbta, kad nepaisant to, kad dar 2010 metų gegužę Vilniaus miesto taryba sprendimu Nr. I-1534 patvirtino Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planą, pagal kurį Antakalnyje esanti J.Lelevelio mokykla, šiuo metu užpildyta vos apie 40 procentų ir užimanti paskutiniąsias vietas Lietuvos mokyklų reitinge, turėjo būti prijungta prie stipresnės A.Vivulskio mokyklos, o atsilaisvinusios patalpos turėjo būti perduotos perpildytai Antakalnio vidurinei mokyklai, jau keleri metai kaip dirbančiai pagal gimnazines programas, LLRA politikai su vicemeru Jaroslavu Kaminskiu priešaky spjovė į ankstesnius miesto tarybos sprendimus ir puolė daryti viską, kad tik išsaugotų J.Lelevelio mokyklos patalpas ir niekuo gyvu jų neatiduotų lietuviškajai Antakalnio vidurinei mokyklai. Tuo tikslu sumastė A.Vivulskio mokyklą prijungti prie J.Lelevelio, o esamose patalpose realiai palikti abi mokyklas, tik A.Vivulskio turėtų tapti reitingų uodegoje besivelkančios J.Lelevelio mokyklos filialu…

Nesunku suprasti tokių žaidimų galimą tikrąjį tikslą. Juk dabartinė J.Lelevelio mokykla yra labai strategiškai palankioje vietoje – Antakalnio širdyje. Na ir kas, kad renovuotas pastatas, juk jį galima be gailesčio nugriauti – svarbiausia liktų nemažas sklypas. Kas galėtų paneigti, kad tolimesnėje perspektyvoje J.Lelevelio mokyklos pastatui negresia „Lietuvos“ kino teatro likimas, kuris taip pat buvo modernus ir renovuotas, kol naujieji „investuotojai“ jo tiesiog neišdraskė ir nepavertė landyne. Lygiai tas pat gali nutikti ir su bet kuria iš minėtų dviejų mokyklų, jei ne šiandien, tai po kelerių metų, nes susidaro vaizdas, kad dabartinė Vilniaus valdžia prarado paskutinius vertybinius patriotinius orientyrus (jeigu juos apskritai kada nors turėjo) ir prioritetus matuoja tik siaurais politiniais tikslais ir finansiniais interesais.

Šlykščiausia tai, kad visas šis LLRA užsuktas turgus demagogiškai pateikiamas kaip lenkų tautinės mažumos teisių gynimas, o oficiozinėje retorikoje tai įvardijama mokyklų tinklo pertvarka. Tačiau niekur nebuvo skelbta, kad kas nors vykdė minėtų lenkiškų mokyklų bendruomenių apklausas. Juk dėl tokių politikų bukaprotiškų ambicijų kenčia visų pirma tų pačių lenkiškų mokyklų bendruomenės. Maža to, jei tik kurios mokyklos vadovybė pareiškia prieštaravimus, savivaldybės klerkai imasi patikrintų KGB-istinių metodų – tokią mokyklą užgriūna revizijos ir tikrinimai.

Gerai, kad kai kurios visuomeninės organizacijos dar veikia ir nėra abejingos šiems procesams. Antakalniečių bendruomenė lapkričio 2-ąją dėl minėtų mokyklų pertvarkos klausimų prie Savivaldybės ruošė piketą, tikėdamasi bent taip atkreipti visuomenės dėmesį ir prisibelsti į vietos politikų sąžinę. Tačiau užteko Antakalniečių bendruomenei spalio 21 dieną kreiptis į Vilniaus Savivaldybę su pranešimu apie rengiamą piketą (kaip reikalauja Susirinkimų įstatymas), kai tos pačio dienos pavakare (o tai buvo penktadienis) ant savivaldybės klerkų stalo jau gulėjo A.Vivulskio mokyklos pareiškimas rengti piketą tą pačią dieną ir toje pačioje Europos aikštėje. Šią informaciją sužinojau iš patikimo šaltinio, kurio atskleisti, savaime suprantama, negaliu. Turbūt nesunku nuspėti, kad minimo „konkuruojančio piketo“ organizatoriai atstovaus iš esmės antilietuvišką ir antivalstybinę LLRA poziciją. Kitas klausimas, kas taip mikliai „konkuruojančiai firmai“ perdavė žinią apie Antakalniečių rengiamą piketą? Ar ne tie, kurie atstovauja ir atidirbinėja LLRA aukštame savivaldybės bokšte? Tačiau ar tie klerkai, kurie priėmė tokius sprendimus, prisiima ir atsakomybę dėl galimų padarinių?

Kad iš esmės KGB-istiniais metodais veikia LLRA ir jų vasalai Vilniaus savivaldybėje, manęs tai jau seniai nestebina, bet niekaip negaliu suprasti, kodėl užsikrėtė abejingumu daugelis mūsų valstybės bei savivaldybės politikų ir tarnautojų (nuo Mero iki Premjero…), kurie prarado bet kokį principingumą, pilietinę savimonę, patriotiškumą, pagaliau meilę Lietuvai ir jos sostinei Vilniui. Nejaugi viskas tik dėl nuolatinės baimės turėti darbą ir „riebesnį kąsnį“ iš A. Zuoko bei LLRA politikierių aplinkos letenų?

Normalioje demokratinėje valstybėje, esant tikrajai savivaldai, tokie svarbūs klausimai, kaip miesto švietimo įstaigų pertvarka – gali būti sprendžiami tik lokalinio referendumo, t.y. vietos gyventojų apklausos būdu, ką, beje, numato ir Vietos savivaldos įstatymas. Tačiau kol kas Vilniaus politikai į atvirą ir lygiavertį dialogą su miesto visuomene nesileidžia.