Vasario 6 d., 17.30 val., Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks Vandos Zaborskaitės autobiografijos pristatymas. Pokalbyje dalyvaus knygos sudarytoja Virgilija Stonytė, rašytoja Vanda Juknaitė, literatūrologai prof. Viktorija Daujotytė, dr. Donata Mitaitė, dr. Darius Kuolys, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius. Vakare gros fleitininkas Andrius Radziukynas. Renginį ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido 2010 metais išėjusios žymios literatūrologės, kritikės, profesorės Vandos Zaborskaitės memuarus „Autobiografijos bandymas“. Profesorė savo autobiografiją buvo spėjusi beveik užbaigti – jos rašyta autobiografija publikuojama kaip pirmoji knygos dalis, o antrojoje dalyje spausdinami V. Zaborskaitės pasakojimai, užrašyti pasitelkus diktofoną. Vasario 6 d. įvyks knygos sutiktuvės, kuriose dalyvaus ir apie knygos atsiradimą išsamiau papasakos jos sudarytoja, Vandos Zaborskaitės įdukra Virgilija Stonytė.
Vanda Zaborskaitė (1922–2010) – monografijos „Maironis“, populiarios knygos „Eilėraščio menas“, literatūros vadovėlių ir kitų veikalų autorė, aktyvios pilietinės pozicijos humanitarė. Knygoje „Autobiografijos bandymas“ iškyla komplikuotas jos gyvenimo kelias, lig šiol mažai kam žinomi jos santykiai su V. Mykolaičiu-Putinu, A. Vienuoliu, V. Kubiliumi, J. Lebedžiu ir kitais literatūros žmonėmis, nestokojantys išties intriguojančių epizodų, atsiskleidžia kūrybos politinių sąlygų supratimas ir įžymios profesorės išminties šviesa.
Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė vertina knygoje jaučiamą atvirumą: „Vanda Zaborskaitė (1922 12 24–2010 12 27), profesorė, habilituota mokslų daktarė, Lietuvos mokslo akademijos narė, turėjo įgimtą polinkį aiškinti ne tik literatūrą, estetikos problemas, bet ir gilintis į gyvenimą, taip pat ir į savo, jo komplikuotumą, bet kartu ir pamatinį skaidrumą. Tas polinkis buvo sustiprintas Antrojo pasaulinio karo metais brendusios žemininkų kartos, su kuria Vandą Zaborskaitę siejo artimi ryšiai, artimas įsitikinimas, kad kūryba yra žmogiškųjų esmių, prasmių išraiškos, neatskiriamos nuo patirties, išgyvenimų, nuo žmogaus žemės.
Autobiografinis tekstas susideda iš dviejų dalių: antroji dalis, Virgilijos Stonytės iššifruota iš magnetofono įrašų, vasaromis darytų Tetervose, sodyboje už Antalieptės. Įrašuose daugiau betarpiškumo, netgi atsivėrimų, ypač įstabiajame pasakojime apie Vincą Mykolaitį-Putiną. Toks netikėtas emocinis intelektualinio gyvenimo žmogaus atvirumas mūsų humanistikai apskritai naujiena.
Gyvenimo aiškinimas kaip gyvenimo teisinimas; buvo toks, koks galėjo būti sąlygomis, kurių negalėjome pakeisti. Buvome, kaip įstengėme būti, neprarasdami padorumo, įsipareigojimų vieni kitiems, literatūrai, kultūrai, kalbai.“
Vasario 6 d., 17.30 val., Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks Vandos Zaborskaitės autobiografijos pristatymas. Pokalbyje dalyvaus knygos sudarytoja Virgilija Stonytė, rašytoja Vanda Juknaitė, literatūrologai prof. Viktorija Daujotytė, dr. Donata Mitaitė, dr. Darius Kuolys, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius. Vakare gros fleitininkas Andrius Radziukynas. Renginį ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
visgi kiek bebsistenktų būti nuošoirdžiais Donskis su Zaborskaite, o ir kiti lietuvos žydai, žydų lietuviai, kažkokia gija juos tempia laikytis įsikibus tos, įtariu, jiems patiems primestos propagandos “mažumas” nuolat keliant auksčiau daugumos (tikras demokratijos, kaip daugumos valdžios paradoksas) iki tokios beprasmybės, kad dauguma jau Europoje beveik nebeturi savo informavimo priemonių – štai ką šianakt kalbėjo Svoboda radojs.
iš kitos pusės, vienintelis padoriosios žurnalistikos pavyzdys – “radio svoboda” yra blokuojamas žinių radijo ir paklausyti jį galima tik savo miego sąskaita – naktį. Lietuva nebeturi daugumos žiniasklaidos, Lietuva nebeturi dešinės pakraipos žiniasklaidos ir visiems pofik?
O kas yra “dešinioji’ žiniasklaida? Dešinumas – tai atvirumas pasauliui, integracija, krikščioniškųjų vertybių išpažinimas, drąsa atskleisti melą, ištikimybė tiesai. Tuos idealus mėgino puoselėti Valdas Vasiliauskas “Lietuvos žiniose”, kol jo neišspyrė gobši a. a. B. Lubio našlė, kuriai rūpi tik pelnas. Dešiniosios žiniasklaidos realiai nebeliko – jei leidinys “pakabintas” ant politiko pinigų, jis gieda savo valdovo liniją: Lrytas, Balsas, Kdiena ir t.t. Dešinumas yra asmens atsakomybės už savo veiksmus, ateities projektus ir bendrąjį gėrį atsakomybė. Dešinysis ne gėjus, ne nacis, ne vergvaldys – jis harmoningos, ne pletkais ir spėliojimais paremtos visuomenės kūrėjas. KŪRĖJAS. Gaila, kad Alkas.lt užsidaro paranojiškoje svetimųjų paieškos erdvėje, nors turi visus šansus tapti dešiniųjų tribūna. Gal trukdo sektantiškas požiūris į Lietuvos istoriją, pseudomokslinių samprotavimų publikavimas (atsiprašau, ne publikavimas, o toleravimas komentaruose), gal čia jaučia prieglobstį radę ekstremistai? Niekada nenorėjau prisipažinti – esu viena Tautininkų sąjungos steigėjų, ir man pasibjaurėjimą kelia tai, kur šiandien nuvairavo jos vadai… Galimas dalykas, tai buvo paskutinis mano komentaras šiame tinklalapyje. A. a. Mečislovas Treinys pakrauptų nuo beraščių ir savimylų putojimosi Alke. Ir a. a. Jonas Mačys, ir gyvieji Klemas inta, Eimuntas Grakauskas, Leonas Milčius, Alvydas Baležentis, Jonas Čaplikas. Jūs nugyvenote tautiškumo idėją iki primityvo ir karjeristo G. Songailos “pareiškimų”, jūs įsileidote tariamus pagonybės adeptus, kurie net lietuvių kalbos nemoka, jūs išniekinote idėjas, kurias dar 1941 m. mūsų ambasadorius Valiukėnas skelbė Berlyne: tautininkiškoji ir ateitininkų bendruomenės susivienys, nes reikia išsaugoti LIETUVĄ. Jis mirė kankinio mirtimi. Atsiprašant, Lietuvos mylėtojai, kas esate jūs? Tralialiuškų prie aukurėlių dalyviai? Nuo proto nukritę isterikai, siekiantys perbraižyti Europos žemėlapį? Kompleksuoti vyrukai, nepasiekę orgazmo šeimyniniame gyvenime ir persimetę jo ieškoti į viešąją erdvę? Kvaileliai, patikėję pseudoistorikų paistalais, kurie labai gražūs, bet neturi nieko bendro su moksliniais tyrinėjimais?
Nuoširdžiai tikiu, kad fanatikai dabar mane “atskirs nuo bažnyčios”, sumals su žemėm, išsityčios ir t. t.
Patikėkit, man jūsų gaila…
Amelija:
“…kurie net lietuvių kalbos nemoka…” —- “integracija, idealus, realiai, politiko, liniją, projektus, gėjus, nacis, harmoningos, pletkais, paranojiškoje, šansus, tribūna, sektantiškas, istoriją, pseudomokslinių, publikavimas, o toleravimas komentaruose (3 iš eilės), idėją iki primityvo, karjeristo, adeptus…………orgazmo”
Amelija, kuo Tau nusikalto lietuviški žodžiai???
Svarbiausio nepasakote, o kieno gi pinigais išlaikomas Alkas.lt, kas yra popierinis jo savininkas, o kas juo yra pagal finansavimą… Kieno čia interesais toks žaidimėlis Alke žaidžiamas.
Tenkintis gražiais “pabėdavojimais” šiandien jau maža. Beje, jais tų, kurie šią muziką užsako, nesugraudinsi, o Songailų paminėjimais nieko neišbaidysi… Žodis laisvas – manyk ką nori. Laisvė jam suteikta, bet gyvenimas patvarkytas taip, kad į laisvę paleistas žodis taptų “iškastruotas”, kitaip sakant, – yra šuo, bet ne šuo… Ne išmitis čia ir paminėto V.Vasiliausko drąsoms, ištikimybėms tiesai. Viskas, kaip buvo, taip ir liko…, o pats nutupęs Seime sau ramiausiai pozuoja kameroms.
Tai, ką čia paakinote, jau mato apie 60% gyventojų, taigi laikas visuomenei siūlyti konkrečius sprendimus, projektus, kaip iš to išbristi, dairytis žmonių, galinčių tai daryti…
Ačiū, Amelija, nors pralinsminote išeidama:
O dabar permeskit mintimi dešiniuosius žvaigždūnus ir pamąstykite, kuriam pritaikytumėte savo žodžius?
O žodžiai jūsų šitie: Dešinumas yra asmens atsakomybės už savo veiksmus, ateities projektus ir bendrąjį gėrį atsakomybė. Dešinysis ne gėjus, ne nacis, ne vergvaldys – jis harmoningos, ne pletkais ir spėliojimais paremtos visuomenės kūrėjas. KŪRĖJAS.
Vyrai rimti:
A. a. Mečislovas Treinys pakrauptų nuo beraščių ir savimylų putojimosi Alke. Ir a. a. Jonas Mačys, ir gyvieji Klemas inta, Eimuntas Grakauskas, Leonas Milčius, Alvydas Baležentis, Jonas Čaplikas.
O kur jų veiksmas? Sėdėt prispaudus uodegas ir dūsaut? Todėl ir turim, ką turim.
“…pseudomokslinių samprotavimų publikavimas (atsiprašau, ne publikavimas, o toleravimas komentaruose), gal čia jaučia prieglobstį radę ekstremistai?”
Jei siūlote uždrausti ar šalinti komentarus, tai kur Jūsų “drąsa atskleisti melą, ištikimybė tiesai”? Tinklalapių, leidžiančių laisvai komentuoti, erdvė ir taip katastrofiškai siaurėja. Beje, ir šiame tinklalapyje veikia politkorektiška cenzūra. Nepastebėjot?
O mes mielai paskaitytume Jūsų mokslinius samprotavimus ir pakeltume savo žemą lygį, jei tik atskleistumėte paslaptį – kur juos galėtume rasti? Bet manau, kad ir Alkas neatsisakytų publikuoti, jei ką.
pritariu žiūreiviui, Amelija paminėjo daugybę pavardžių, kurios mums nieko nesako, nes nei girdim jų nei matom. Gal jie reiškiasi anonimiškai, kaip mes, kaip pati Amelija?
Na taip, moteriškei reikėtų pasimelsti, susitvarkyti savo dvasinį pasaulį. Matyt moteriškė į Tautos idėją žvelgia per kunigo suformuotą pasaulėvaizdį. Nenustebčiau, jei ponia Amalija yra ne ponia Amalija o sesuo Amalija. 😉
nors dėl kritikos Alkui iš dalies pritariu.