Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
Užsienio žiniasklaidoje paskelbta vieno žmogaus nuomonė Lietuvoje dažnai sureikšminama, ištraukiama iš konteksto ir naudojama manipuliacijoms, sako DELFI kalbinti specialistai. Vis dėlto, jų teigimu, reakcijomis į tarptautinės žiniasklaidos pranešimus iš kitų šalių neišsiskiriame.
„Dažnai krenta į akis, kad Lietuvos žiniasklaida intensyviai seka ir skelbia tai, kas pasirodo užsienio žiniasklaidoje. Kartais stebina, kad paimamas vienas ar kitas komentaras, tarkime, iš blogo, ir staiga Lietuvos žiniasklaidai jis tampa vos ne reitingu, tyrimu, nors tai tebūna vieno žmogaus nuomonė“, – sako ryšių su visuomene kompanijos „Publicum“ direktorius Artūras Jonkus.
Kaip pavyzdį A. Jonkus pateikia Lietuvoje plačiai nuvilnijusį pranešimą „The Economist“ Lietuvos prezidentei skyrė „metų išsišokėlės“ titulą“. 
A. Jonkaus teigimu, skaitydamas originalius šaltinius pamatai, kad ten nieko panašaus nėra. Dažnai originale nėra tokio įtakingumo, kokį buvo bandoma pateikti Lietuvos žiniasklaidoje.
„Tai priklauso nuo Lietuvos žiniasklaidos požiūrio arba noro suinterpretuoti vieną ar kitą užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją. Jeigu tai politiniai dalykai, natūralu, kad atsiranda politinis Lietuvos žiniasklaidos interesas, kaip šią žinią interpretuoti“, – kalbėjo „Publicum“ direktorius.
Jis pastebi ir tai, kad dažnai Lietuvos žiniasklaidos reakcija į tą patį straipsnį skiriasi – išsiskiria požiūriai, interpretacijos. A. Jonkaus manymu, interesas arba profesionalumo stoka yra priežastys, dėl kurių nepatikrintas Vakarų žiniasklaidos šaltinis paimamas už gryną pinigą.
„Kartais būna profesionalumo stoka. Jeigu žurnalistas mato, kad tai yra blogas, kurie kartais būna anoniminiai, arba nepagrįsta, kokiais faktais nuomonė remiasi, natūralu, kad į tokį šaltinį profesionalus žurnalistas turėtų žiūrėti labai atsargiai ir tik kaip į vieną šaltinių“, – kalbėjo A. Jonkus.
G.Aleknonis: manipuliuojama žiniomis iš konteksto
„Savam krašte pranašu nebūsi“, – primena Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Tad, pasak jo, natūralu, kad nuomonė iš šalies dažniausiai atrodo autoritetingesnė. Be to, visada naudinga į save pažvelgti iš šalies. 
Didžiausią nerimą G. Aleknoniui kelia statistika, kad Lietuvoje užsienio laikraščius skaito 1 proc. gyventojų. Pašnekovui nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje daugiausia remiamasi Rusijos žiniasklaida.
Kas vakarą čekų ir lietuvių žinias žiūrintis G. Aleknonis pastebi, kad per lietuviškas žinias Rusijos klausimai nušviečiami rodant raudinu kilimu einančius Dimitrijų Medvedevą ir Vladimirą Putiną. Tuo metu čekai į tai esą sugeba pažvelgti kritiškai.
„Liūdniausia, kad sugebame ištraukti bet kokią žinią iš konteksto ir ja imame manipuliuoti. (…) Kita problema – pradinio šaltinio nepatikrinimas. Reikia atsakyti už tai, ką sakai. Šiais laikais prisikasti iki pradinio šaltinio ir pačiam prisikasti nėra taip tragiškai sudėtinga“, – sakė G. Aleknonis.
Dabartinis premjeras skaito „Financial Times“
„Ar ne per jautriai reaguojame į užsienio žiniasklaidą? Lyginant tai, kaip prieš ketverius metus reaguodavome į tarptautinę žiniasklaidą, Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas ir į nepriklausomų bankų analitikų rekomendacijas, tai dabar bent jau mūsų premjeras skaito „Financial Times“ – skirtingai nuo buvusio premjero. Tai daug geriau, nei ją ignoruoti“, – klausiamas apie užsienio žiniasklaidoje skelbiamų žinių įtaką finansų rinkoms, sako investicinio banko „GILD Bankers“ partneris Lietuvoje Šarūnas Skyrius. 
Pasak Š. Skyriaus, isteriškas reagavimas blogai, tačiau visiškai ignoruoti to, ką rašo užsienio spauda, negalima. „Kryptingai dirbančios šalys gali naudotis populiarumo ir įvaizdžio vaisiais, kai kuriais atvejais jie gali būti labai apčiuopiami“, – teigė pašnekovas. Kita vertus, pastebi Š. Skyrius, lietuviai dažnai nepradeda daryti, kol nepasako užsieniečiai.
Pasak A. Jonkaus, patirtis dirbant kitose valstybėse leidžia teigti, kad su reakcijomis į tarptautinę žiniasklaidą neišsiskiriame – reaguojame pakankamai adekvačiai. Kita vertus, pastebi jis, kartais išsiskiria reakcijos į temos aktualumą – skiriasi suvokimas, kas aktualu mums ir vakariečiams.
