Gegužės 12 d., ketvirtadienį, 17 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma Vito Luckaus fotografijos centro kuruojama paroda „Požiūris į senovinę fotografiją“. Parodoje eksponuojami trylikos skirtingų kartų Lietuvos bei užsienio autorių darbai, kuriuose naujoms prasmėms sukurti panaudotos senovinės fotografijos. Paroda veiks iki 2016 m. rugsėjo 18 d., joje vyks susitikimai su darbų autoriais, meistriškumo pamokos, ekskursijos ir įvairūs edukaciniai užsiėmimai.
Fotografo Vito Luckaus (1943–1987) našlė Tania Luckienė-Aldag 2015 m. menininko fotografinio archyvo dalį padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui. Įsteigtas naujas muziejaus padalinys – Vito Luckaus fotografijos centras – siekia aktualizuoti ir iš naujo pažvelgti į vieno originaliausių Lietuvos fotografijos autorių kūrybinį palikimą.
Luckaus darbų seriją „Požiūris į senovinę fotografiją“ (1969–1983) bei to paties pavadinimo albumą (1987) galima drąsiai priskirti konceptualiausiai menininko kūrybos daliai. Iš senovinių fotografijų dėliojant montažus, esminiu kriterijumi V. Luckui buvęs fotografijų sukeliamas įspūdis. Menininkas, guldydamas vaizdą prie vaizdo, nepaisė skirtingos jų kilmės ar sukūrimo laiko ir taip vaizdams suteikė naujų prasmių.
Albumo „Požiūris į senovinę fotografiją“ kūrimo metais buvo prasidėjusi „perestroika“ (pertvarka), o su ja atėjęs „atšilimas“ sudarė sąlygas laisvesnei meninei saviraiškai, atsirado galimybė introspektyviai pažvelgti į istorinius archyvus bei asmeninius albumus ir apmąstyti šį laikotarpį žvelgiant per meninės kūrybos prizmę. Panašiu laiku įsimintinus kūrinius, naudodami senovines fotografijas, sukūrė parodoje dalyvaujantys autoriai: Vytautas V. Stanionis, Saulius Paukštys, Igor Savčenko, Galina Moskaleva, Roman Pyatkovka.
Dar kitaip su senoviniais vaizdais elgiasi XXI a. menininkai. Senovinės fotografijos į menininkų rankas atkeliavo iš sendaikčių turgų (Gytis Skudžinskas, Maurizio Anzeri, Vladislav Krasnoščok), asmeninių šeimos albumų (Dovilė Dagienė), virtualios erdvės (Pavel Marija Smejkal), kitos tikslingai ir itin sistemingai surinktos iš valstybinių archyvų (Kęstutis Grigaliūnas, Indrė Šerpytytė).
Vieni autoriai kritiškai žvelgia į patį vaizdą, jo reikšmę, santykį su realybe, kiti bevardžių vaizdų jūroje ieško juos jaudinančių temų, kurias vėliau sujungia su savomis idėjomis. Kiekvienas autorius deda vis kitus prasminius akcentus ir priverčia žiūrovą susimąstyti apie vaizdo galią, todėl skirtingu laiku, skirtingose vietose ir su skirtingomis intencijomis sukurti atvaizdai parodoje tampa vientisu tinklu, ima komunikuoti tarpusavyje ir užmezga dialogą su žiūrovu.
Lankytojai išvys šių autorių darbus: Maurizio Anzeri (IT / UK), Dovilės Dagienės (LT), Kęstučio Grigaliūno (LT), Vladislavo Krasnoščoko (UA), Vito Luckaus (LT), Galinos Moskalevos (LT / RU), Sauliaus Paukščio (LT), Romano Pyatkovkos (UA), Igorio Savčenkos (BY), Gyčio Skudžinsko (LT), Pavelo Maria Smejkalo (SK), Vytauto V. Stanionio (LT), Indrės Šerpytytės (LT / UK). Parodoje eksponuojami darbai iš Fotografijos muziejaus ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų bei autorių asmeninių kolekcijų.
