Gruodžio 11-12 d. Druskininkuose Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” ir Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) seminare „Dirbančiųjų skurdo mažinimas – profesinių sąjungų strategijos ir veiksmai“ prof. Romas Lazutka pareiškė, kad Lietuvoje darbuotojų netrūksta, o darbuotojų trūkumo problemą viešojoje erdvėje kelia darbdaviai, kurie nori, kad Lietuvoje būtų įleista įdarbinti daugiau užsieniečių, kurie dirbtų už mažesnį atlyginimą nei vietiniai darbuotojai.
Prof. R. Lazutka teigia, kad 2021 m. III ketv. pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 2 proc., kai nedarbo lygis 6,7 proc., t. y. laisvų darbo vietų buvo 3,3 kartus mažiau nei Lietuvoje yra bedarbių!
Pasak profesoriaus, daugelyje sričių yra tik po kelis šimtus laisvų darbo vietų Lietuvos mastu, o darbdaviai nenorėdami augant kainoms didinti darbuotojams atlyginimus, kelia triukšmą, kad Lietuvoje yra didelis darbuotojų trūkumas.
Prof. R. Lazutka siūlo skatinti į darbo rinką įsitraukti nepanaudotus rezervus: vyresnio amžiaus, neįgalius asmenis, dalį savarankiškai dirbančių asmenų, kurių mažos ir nereguliarios pajamos, o ne leisti įdarbinti dar daugiau trečiųjų šalių darbuotojų, kurie stabdytų atlyginimų augimą.
Pasak jo, algų augimas kelerius metus mūsų šalyje buvo spartus, bet labai netolygus. Greičiausiai atlyginimai augo didžiuosiuose miestuose, o atlyginimų nelygybė tarp regionų ir darbuotojų toliau didėjo.
Deja, šiais metais infliacija realaus atlyginimo augimą sustabdė.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad apie minimali alga augs 62.5 euro, mokytojų -100 eurų, statutinių darbuotojų -105 eurais, medikų -55-90 eurų, viešojo sektoriaus – 30-80 eurų, pensijos -48-51 euru, vienišų asmenų išmokos – 32 eurais, tačiau jų augimą parodžius ne eurais, o procentais, išaiškėtų, kad dalis šių atlyginimų, pasak prof. R.Lazutkos, dėl infliacijos net sumažėjo.
Metų pabaigoje Lietuvoje infliacija viršijo 9 proc. Lietuvos komercinių bankų ekonomistai teigia, kad šis kainų šuolis yra laikinas ir ateinantį pavasarį infliacija turėtų sumažėti.
Bet prof. R. Lazutka tuo abejoja, nes tie patys ekonomistai, pasak jo, dar šį pavasarį pranašavo, kad šiemet infliacija Lietuvoje augs tik apie 3 procentus.
Jis atkreipė dėmesį, kad virš 200 tūkst. Lietuvos darbuotojų uždirba iki 700 eurų „ant popieriaus“, t. y. iki 500 eurų „į rankas“. Labai tikėtina, kad gavus visus statistinius duomenis išaiškės, kad 2021 m. skurdo rizikos riba Lietuvoje yra virš 500 eurų t. y. daugiau nei minimali mėnesinė alga (MMA). Kad minimali alga yra mažesnė arba beveik tokia pat kaip skurdo rizikos lygis, rodo ir ankstesnių metų duomenys. 2019 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 430 eurų, o 2020 m. – 485 eurų pajamos asmeniui per mėnesį.
Daugumoje savivaldybių mažiau nei MMA uždirba didesnė dalis nei 15 proc. privataus sektorius darbuotojų!
Skurstančių darbuotojų dalis Lietuvoje neatrodo didžiausia ES kontekste, nes skaičiuojamos visos namų ūkio pajamos.
Net labai mažai uždirbant, bet gyvenant su sutuoktiniu ar tėvais, skurdo riba asmeniui mažinama koeficientais 0,5 arba 0,3, dėl to ji nusileidžia ir namų ūkis nebepriskiriamas prie skurstančių.
Pvz. vienišas MMA uždirbantis pripažįstamas skurstančiu, bet gyvenantys kartu du asmenys uždirbantys po MMA – ne.
Vis tik žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo.
Statistika aiškiai atskleidžia, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse kuo darbuotojai yra daugiau išsilavinę, tuo didesnius atlyginimus jie uždirba. Darbdavių teiginius, kad Lietuvoje yra per daug išsilavinusių darbuotojų ir reikėtų nebeskatinti jaunimo siekti išsilavinimo, prof. R. Lazutkos nuomone, reikėtų vertinti kaip jų siekį užsitikrinti sau pigių darbuotojų pasiūlą.
Darbuotojų skurdą, pasak jo, galima mažinti skatinant kolektyvinių sutarčių sudarymą, didinant MMA, socialines išmokas, vaikų priežiūros prieinamumą, keičiant mokesčius ir Užimtumo apsaugos įstatymą ir stabdant darbo imigraciją.
Jis ypač pabrėžė socialinių išmokų didinimo svarbą mažinant darbuotojų skurdą, pavadindamas tai dekomodacija. Visuomenė Lietuvoje į bedarbius žiūri nepalankiai, todėl daugelis darbuotojų neigiamai vertina socialinių išmokų didinimą bedarbiams, nors kuo didesnės socialinės išmokos, tuo darbdaviai labiau turi didinti atlyginimus, kad bedarbį įtraukti į darbo rinką.
„Štai kodėl darbdavių organizacijos taip puola socialines pašalpas ir nedarbo išmoks gaunančiuosius, net kai jų labai nedaug,“- sakė prof. R. Lazutka.
Kitas svarbus veiksnys, kuris didina dirbančiųjų skurdą, yra priklausomybė nuo šeimos, kai moterys, negali užsidirbti dėl pareigų šeimai, o jaunimas ir pagyvenę asmenys yra išlaikomi dirbančių šeimos narių.
Vienišų motinų su vaikais skurdas paprastai yra labai didelis.
Dviejų tėvų šeimos skursta, jei motina negali dirbti dėl vaikų ar tėvų priežiūros.
Šiuo metu plinta gana naujas reiškinys, kai jaunimas neturi darbo ir lieka išlaikomas dirbančių tėvų, taip nuskurdindamas ir juos.
Todėl norint mažinti skurdą, prof. R. Lazutkos nuomone, būtina mažinti priklausomybę nuo šeimos t.y. defamiliarizuoti darbuotojus, socialinės politikos priemonėmis naikinant kliūtis moterims dirbti ir spręsti jaunimo nedarbo problemą.
Prof. R. Lazutka pažymėjo, kad skirtingai nei gąsdina darbdavių atstovai, nedarbas Lietuvoje niekada (!) neaugo didinant MMA. Jis augo tik krizių metu.
Paklaustas kodėl Lietuvoje skirtingai nuo Vakarų šalyse atlyginimai ir socialinės išmokos nėra indeksuojami pagal infliacijos rodiklį, prof. R. Lazutka atsakė, kad panašu, jog visos Lietuvos vyriausybės bijo, kad nesurinks tiek mokesčių kiek reikės infliacijos augimui padengti.
Nors išaugus infliacijai (prekių ir paslaugų kainoms) tiek pat išauga ir pajamos iš mokesčių (PVM, akcizų ir pn.), vyriausybės abejoja ar esant įvairioms mokestinėms išimtims ir nesugebėjimui surinkti visų mokesčių valstybės biudžetas gaus tiek pat mokesčių. Be to, išaugus infliacijai, ir nedidinant arba mažiau didinant atlyginimus, valstybės biudžetas gauna daugiau nenumatytų pajamų, kurias vyriausybė gali skirti kitoms reikmėms.
Prof. R. Lazutka taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį tiek socialinės išmokos, tiek senatvės pensijos augo mažiau nei vidutinis atlyginimas ir biudžeto pajamos.
Tradicinė profsąjungų ir kairiųjų dainelė “darbuotojų Lietuvoje netrūksta, tik algos mažos”.
Visiškas kairiųjų populistinis nusisšnekėjimas, nes DARBUOTOJŲ LIETUVOJE IŠTIES LABAI TRŪKSTA IR ATIETYJE DAR LABIAU TRŪKS!
Tai – labai rimta problema. Jau dabar trūksta, jaunimo mažėja – dar labiau trūks, jaunimas nemėgsta dirbti – dar labiau truks!
Kaip Lietuvos patriotas, siekiantis kad kuo ilgiau išsilaikyti mūsų tauta, jau ne kartą įvardijau vieną iš svarbių problemų, kuri gal nors šiek tiek sustabdytų negatyvius procesus. Tai – BŪTINA SIEKTI, KAD KUO DAUGIAU JAUNŲ ŽMONIŲ RINKTŲSI ŠALIAI REIKALAINGAS, PIRMIAUSIA – PROFESINES STUDIJAS. O ne bet ką – kas papuola, kad tik būtų lengviau studijuoti. Deja, dabar taip yra. Dėl itin lengvų stojimo į universitetus taisyklių dauguma jaunimo, dažnai net negebančių studijuoti univere, studijuoja, baigia. O vėliau, įgiję niekam nereikalinga diplomą, tiesiog emigruoja. Negi dirbs statybose ar vairuotoju su magistro diplomu! Tad geriau jau emigruoti. Štai taip!
Čia ir daugiau aspektų. Dėl nemotyvuotų, silpnų studentų gausos dėstytojai užvesrsti darbais, yra “perdegę”, todėl ir motyvuotiems stinga laiko bei jėgų. Nuo to labai kenčia studijų kokybė.
O bedarbiai – taip, gal yra tokių, kurie dirba nelegaliai. Tačiau man, nuvykus į provinciją, gerokai dažniau tenka sutikti tokius, kurių ir labai norint nepriviliosi į darbo vietą, nes tiesiog jau seniai yra asocialūs.
Tad apie ką kalbate, kairieji? Jums darbuotojų “netrūksta”???!!! 🙂 Nejuokinkite savo naivumu. Būtų galima pasijuokti ir nekreipti dėmesio į tuos prosąjunginius paistalus, jei ne svarbus neigiamas aspektas – savo nusišnekėjimais jūs nukreipiate dėmesį nuo svarbiausios sisteminės problemos – LABAI PRASTO ŠVIETIMO IR PROFESINIO IR AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS VALDYMO.
Durneli, statistika aiškiai rodo, kad laisvų vietų yra tris kartus mažiau nei bedarbių, o pusę tų laisvų vietų yra vairuotojams. Ką tu čia apgauti nori? Koks tu patriotas, kad palaikai globalistų planus privežti į Lietuvą pigių užsieniečių, o ne kelti algas lietuviams, kad jie neišvyktų?
Jūs man primenate tuos rėksnius, kurie buvo prieš Visagino elektrinės statybą, o savo keistu užsispyrimu “pastatė” AE Astrave.
Reksniai giliau nemąsto ir negeba įvertinti visų aplinkybių. Jų požiūris itin siauras. Algų niekas nekels tiek, kiek Tamstai atordo, nes tuomet verslas taps nerentabilus. Jis arba užsidarys,, arba persikels į kitą šalį. Ir tai, beje, jau vyskta. O anksčiau panaši situacijoje buvo atsidūrusi ir socialistų išgirtoji Švedija.
Antra, nei šites šbnekoriai, su Lazutka priešakyje, neu jūs nesuvokiate, ką reiškia STRUKTŪRINIS NEDARBAS. Pvz., bedarbių tarpe gal ir daug bibliotekininkų, bet nėra vairuotojų, kurių trūksta. Tai viena. O kita – kaimo vietovėse badarbių tarpe vyrauja asocialūs asmenys. Visumoje verslininkai teisūs – Lietuvoje iš tiesų neliko reikiamų specialybių darbuotojų. Ir jų labai trūksta. Nea provincijos ŽŪ bendrovės įsiveža ukrainiečius. Samdytų savus – tačiau tie neišsiblaivėja. Tad samdo ukrainiečius. Ir ne darbo užmokestyje čia problema.
Ir aš visiškai nesiūlau įsivežti darbo jėgos iš kitų šalių. Paskaitykite mano komentarą – aš kaip tik esu tu susirūpinęs ir siūlau REALŲ sprendimą. Būtina dėti pastngas, kad jaunimas baigtų “vaikytis” šalies ūkiui dažnai visiškai nereikalingų universitetinių studijų programų (yra tokių, ir nemažai). O rinktųsi profesines studijas. Tokiu atveju turėsime savų darbuotojų. Ir emigracija bus mažesnė, nes universitetuose labai aukštą, bet nepritaikomą kvalifikaciją įgiję jaunuoliai labai dažnai emigruoja.
Pirmas tamstos komentaro žodis, kaip suprantu, kreipinys? Tai pavardė, ar vardas?
Pasitaiko ir taip, Žemyna. Nieko tokio – esam įpratę. Nors išmintingas žmogus susilaikytų nuo tokių “epitetų”. Bet gal tai padeda “nuleisti garą” – tad tebūnie – jei nuo to žmogui psichologiškai lengviau.
O dėl mano komentarų. Kažkaip nelabai rišlai pavyko perteikti mintis, tačiau svarbiausi akcentai, manu, aiškūs.
Yra tam tikri procesai, kurių, deja, kad ir labai norėdami, mes negalime visiškai sustabdyti. Tačiau galime juos sulėtinti – ir tai jau gerai, ir tai žingsnis į priekį.
Spartus tautos nykimas – vien mintis apie tai nuteikia nekaip. Prisideda ir neviltis, nes įsigilinės supranti, kad nieko čia IŠ ESMĖS nepakeisi. Ir “receptų” tinkamų nėra. Tačiau šiuo atveju nereikia ABSOLIUČIAI kaltinti valdžios (nei dabartinės, nei buvusių). Valdžios kaltės yra. Bet yra ir natūralūs, savaiminai procesai. Kad jie susiję ne tiek su valdymo kokybe, kiek su visuomenės vertybių kaita atmpa aišku supratus, kad panašios bėdos būdingos visai Vakarų civilizacijai. Visai, be išimčių. O ten, kur tarsi procesai lėtesni – įsigilinę pamatome, kad juos lėtina imigrantai, kurių ir gimstamumo rodiklai aukštesni ir t.t.
Liūdna. Ar galima tai sulėtinti? Nesu šios srities ekspertas, bet man subjektyviai atrodo, kad didelė bėda yra valdžios (o čia – jau valdžios klaidos!) negebėjimas tinkamai reguliuoti švietimo, profesinio ir aukštojo mokslo srautų. Valstybė, visuomenė finansuoja jaunuolių studijas. O kodėl jų neįpareigojus už nemokamą mokslą bent kurį laiką pagal įgytą profesiją padirbti valstybei? Ne visą amžių, o sutartyse (pasirašomos pretenduojant į valstybės finasuojamą vietą) – o nustatytą terminą. Žiūrėk, gal Lietuvoje padirbėjus ir emigruoti noras atslūgs – susiras santuokos partnerį (-ę). O i čia – šeima, įsipareigojimai ir t.t.
Pamirštos profesinės studijos. Žinau žmonių, kurie nesiekė aukštojo mokslo. Tiesiog įgijo šalies ūkiui reikalingą specialybę, sūkmingai dirba, pajamos didelės, sukūrė šeimas. Laimingi žmones ir be auštojo mokslo. O kiek baigia universitetus ir gauna diplomus tų specialybių, kurių šaliai išties beveik nereikia? Netinkamai šie procesai reguliuojami. Atsiranda tam tikri “vakumai” (statybininkai, vairuotojai ir t.t.), kuriuos užpildo imigrantai. Tad tokia neatsakinga politika didina imigraciją. Atleiskit, tačiau tikrai netikiu, kad vien tik darbo užmokestyje čia problema ir kad dėl visko kalti verslininkai. Tikrai jie neranda savų specialistų. Taip, yra daug bedarbių. Tačiau vieni ne tos kvalifikacijos, kiti, deja, asocialūs. Čia demografai, skaičiau, analizavo lyčių struktūrą. Pasirodo kaimuose neproporcingai daug jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų, o to paties amžiaus moterų labai trūksta. Kaip manote, kas tie vyrai ir kuo užsiima? Aš tai žinau – bent jau tėviškėje prie kaimo parduotuvės tokių “pulkai” pastoviai budi…
Dėl švietimo, profesinio mokymo lygio – jie tikrai apgailėtini.
Dėl vairuotojų – visi tyli (vairuotojai irgi) koks pavojingas darbas tarptautiniai pervežimai. Kiek vairuotojų per 3 dešimtmečius žuvo pakeliui, buvo apiplėšti Ypač pirmąjį dešimtmetį. Už tokį pavojingą darbą garantijos ir alga turi būti atitinkamos, Kiek žinau, mūsų vairuotojai nuolat dirba viršvalandžius, vairuoja smarkiai pervargdami. Mažieji vežėjai neišgali pasamdyti tiek pakaitinių vairuotojų, kiek jų išleisti į reisą reikalauja ES įstatymai (kad jie viens kitą pakeisdami vairuotų ir ilsėtųsi). Apskritai, abejoju, ar kur nors galioja darbo normos, nustatomos kartu su sveikatos specialistais kiekvienai profesijai. Tik kai to laikomasi, galima reikalauti iš darbuotojo darbo kokybės.
– “Spartus tautos nykimas …”
– Spartus Tautos naikinimas, jau daug metų vykdomas. Vienintelė ir tik tokia išvada dera.
– “… nereikia ABSOLIUČIAI kaltinti valdžios (nei dabartinės, nei buvusių).”
– Tik ir tik (visų buvusiųjų seimų bei esamo seimo apsišaukėlių) valdžia yra kalta (ABSOLIUČIAI) už visus labai sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai. Tos apsišaukėlių valdžios primestos mums taisyklės yra netinkamos mums žmonėms gyventi savo namuose Lietuvoje.
– “…nieko čia IŠ ESMĖS nepakeisi. Ir “receptų” tinkamų nėra.”
– Katastrofiškiems padariniams (su)tvarkyti, yra daugiau nei vienas būdas. Jei esi neįgalus (pa)keisti iš esmės, tai ir negadink nervų teksto autoriui rimant ir kitiems mums, kuriems žmogiška kantrybė nėra beribė. Etiketė “ŽEMAITIS” nedera tau. Žemaičiai, ne tokie kaip tu, kuris esi naudingas išprotėjusiems budeliams.
Ričiardai Garuoli, Romai Lazutka,
štai Tautos dusinimo skaičiai.
(2020 kovo skaičiai)
Karališkoje valstybėje darbininkas:
– parsineša namo 1432.97e (iš MMA dydžio);
– sumoka 182.45e mokesčių (nuo MMA dydžio).
Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkas:
– parsineša namo 447.23e (iš MMA dydžio);
– sumoka 159.77e mokesčių (nuo MMA dydžio).
Jei kitaip: Lietuvoje, surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
Štai kaip siautėja, antikonstitucinio apsišaukėlių seimo plėšikų vyriausybė.
P s: karalystėje ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
Katastrofa
Ričiardai Garuoli, Romai Lazutka,
Žmonės nesaugūs dėl rytdienos Lietuvoje.
__________________________
2020, VĮ Lietuvos pašto:
– darbuotojo mažiausia alga buvo 607 (447.23 į rankas);
– generalinės direktorės Astos Sungailienės alga buvo 10 967 eurų, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.
Lietuvos pašte algų skirtumas – 18 kartų!!!
Katastrofiškai baisūs skaičiai, Gitano Nausėdos gerovės valstybėje.
Ričiardai Garuoli, Romai Lazutka,
Tauta stumiama iš Lietuvos.
_______________________
Užimtumo tarnybos Biržų padalinys siūlo 14(!!!) darbo vietų užsienyje iš 31 esančios sąraše, o kitos darbo vietos – apgailėtinai niekingos.
ht tps://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/PositionOpeningPublic/QuickPOSearch.aspx?branch=POSearch&pageId=e5ec5958-88bb-452b-ae3b-05d74eb2adad
Katastrofa
Ričiardai Garuoli, Romai Lazutka,
skurdo ribos skaičius – 1228 eURAi.
Ričiardai Garuoli, Romai Lazutka,
toks rašinėlis l dera tik klestinčioje pašaipų kultūroje.
Ričiardai Garuoli, Romai Lazutka,
išnykit su tokiais rašinėliais ir niekada daugiau nesišaipykit iš Lietuvos gyventojų.
Kur nespjausi (atsiprašau), visur megėjai. Teoretikai (ir dar politikai, kas blogiausia), pasiskaitę brošiūrėlių, pasakojantys padavimus ir mitus vaikams technikumų lygio universitetuose, atitrūkę nuo tikro gyvenimo. Tegu eina ir padirba statybose, pervežimuose, pardavimuose, viešbučiuose, valgyklose (lietuviškai – restoranuose). Tada gal supras, kaip yra Lietuvoje su darbu/nedarbu/atlyginimais/išnaudojimu.
Labiausiai jautresnius žmones erzina, atstumia (ir jie kraunasi lagaminus ir dėl to) iš politikierių, o taip pat ir iš dalies darbdavių (ne visų) kasdien sklindantis melas, patologinis pasipūtimas, kiršinimas, agresyvus niekinimas, jokių dorovės normų nepaisymas. Cinizmas. Nepotizmas. Sąrašas tokių šlykščiausių savybių ilgas.
Kitas klausimas – visiškai nevykęs personalo valdymas (daug kur jo tiesiog nėra). Ne tik mažose, bet ir pakankamas stambiose bendrovėse, net, ir kai kuriose ypatingai intelektualiose organizacijoje (kas ypač stebina). Apie personalo valdymą valstybės tarnyboje patylėsiu.
Prieštaros. Senelis Kalėda – baubas ar draugas?
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000190197/priestaros-senelis-kaleda-baubas-ar-draugas
apie vieną iš profesionalų. Dabar LRT nėra net kas dienos spaudą deramai ir išsamiai peržvelgia. Už tai kasdien išgirsi jų ,,kalbos kultūros” naujoves. Pastaruoju metu urmu vienodina visų dvibalsių kirčiavimą. Nebėra, pvz., ,,láuk “, liko tik ,,laũk”, o žodžio prasmė visai nesvarbi – ji tik į pažangą žygiuoti trukdo.
Nežinau šių laikų literatūros darbo organizavimo tema, bet gal prie 40 m. perskaitytas Karnegis nepaprastai padėjo – ne tik organizuoti kitų darbą, bet ir buityje sumaniau tvarkytis, vienu metu kelis darbus dirbti.Ir kai prie kompiuterio atsisėdau, ir jį su kompiuterininko pagalba savaip pertvarkydavau, kad man už jį netektų dirbti. Bent jau tekstų redaktoriuje. Tarpukariu panelės buvo to gimnazijoje labai gerai mokomis.Ateina – ,,inventorizuoja padėtį”, ir tuoj pat suplanuoja kiekvieną žingsnį, sprendimą, kiekvieno šeimos nario ar namuose/ūkyje dirbančių darbus. Ne tik privačių įmonių vadovai nemoka organizuoti nei darbų, nei žmonių, bet ir Seime, vyriausybėje tas pat.
——-
Viskas, labanakt. .
Sumazinkite mums mokescius!
Naslaiciai-milionieriai -darbdaviai
maldauja!
Nerentabilus verslas ?
Duokite mums pigesnes darbo jegos !
Mes tuoj i kinija ir rusija verslus iskelsime!
O tuo tarpu ” Socialistine ”
Swedija,danija,suomija,norvegija klesti !!!
I. Versle dirbančiųjų mokesčiai turi būti 4(!) kartus mažesni – kaip karališkoje JK.
II. Reikia sustabdyti verslo savininkų vadovų plėšikavimą ir gobšumą godumą, tokių kaip Astos Sungailienės. Va kaip klaikiai žiauriai atrodo valstybinė įmonė, kuri turėtų būti pavyzdys visoms įmonėms.
2020, VĮ Lietuvos pašto:
– darbuotojo mažiausia alga buvo 607 (447.23 į rankas);
– generalinės direktorės Astos Sungailienės alga buvo 10 967 eurų, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.
Lietuvos pašte algų skirtumas – 18 kartų!!!
Katastrofiškai baisūs skaičiai, Gitano Nausėdos gerovės valstybėje.
___________________________________________________________
Dar, klaikiai žiaurių plėšikavimo gobšumo godumo pavyzdžių, va čia
***
VVĮ vadovų algos pernai svyravo nuo 2794 iki 15 528 eurų. Net šeši vadovai gavo daugiau kaip po 10 tūkst. eurų per mėnesį. Lyderis – jau minėtas D.Maikštėnas. Pernai jo mėnesio alga susidėjo iš dviejų dalių – pastovioji dalis vidutiniškai siekė 12 626 eurus, premijos – 2902 eurus, tad bendra alga – 15 528 eurai.
Palyginimui: šalies vadovo Gitano Nausėdos vidutinė alga pernai siekė 9680 eurų, premjerės Ingridos Šimonytės – 5221 eurą, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės – 4817 eurų.
Antroje vietoje iš VVĮ vadovų pagal uždarbį pernai buvo AB „Lietuvos geležinkeliai” įmonių grupės generalinis direktorius Mantas Bartuška su 11 594 eurų alga. Jo uždarbį taip pat sudarė dvi dalys: pastovioji – 9305 eurai, premijos – 2289 eurai. Ne ką teatsiliko AB „Klaipėdos nafta” vadovas Darius Šilenskis: pastovioji dalis – 9200 eurų, premijos – 2101 euras, bendra alga – 11 301 euras.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus (juo nuo metų vidurio įsidarbino Algis Latakas) vidutinė mėnesio alga pernai siekė 11 019 eurus ir susidarė net iš trijų dalių: pastovioji – 6019 eurų, kintamoji – 2890 eurų, premijos – 2110 eurų.
Penketuką užbaigė Lietuvos pašto įmonių grupės generalinė direktorė Asta Sungailienė su 10 967 eurų alga, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.
Tokią pat algą – 10 967 eurus – pernai gavo ir UAB „EPSO-G” įmonių grupės vadas Rolandas Zukas: 8040 eurų pastovioji dalis, 2179 eurai – premijos. Kitų VVĮ vadovų algos pernai neperkopė 10 tūkst. eurų ribos.
Nepaisant šokiruojančių skaičių, ataskaitoje teigiama, esą algos vis tiek yra per mažos, nes nusileidžia nuo esančių privačiame sektoriuje.
_________________________________________________________________
(šaltinis “respublika.lt”)
Būtų gerai, jei vaidilų ratas susirinktų bei raštiškai pasmerktų klaikiai vergišką darbuotojų išnaudojimą Lietuvoje. Skaičiai viską pasako ir jų yra l daug čia. Jei to nebus, vaidilutės bei vaidilos bus vertos, -ti pasmerkimo dėl nežmogiško abejingumo.
30 metų, klestint krikščionybei, klestėjo abejingumas.
Pabuskit vaidilutės ir vaidilos, kad sustabdyti pašaipas iš vergiškai dirbančiųjų, ginkit Lietuvos žmones.
Kreipiatės ne tuo adresu. Teiraukitės profsąjungų ar Lazutkos – jie jums padės. Ir nuramins, ir kairiųjų pasaką apie “nenaudėlius raganius veslininkus ir jų “išnaudojamus” nabagėlius paseks. Pasaka baigsis kaip visuomet – didžia nabagėlių puota, po kurios “galvelę savaitę skaudėjo ir nieko veikti nesinorėjo”.
Kokios iš jūsų “Jungtinės lietuviškos pajėgos”… Iš visko matose, kad labau tiktų vadintis “Internacionalu”.
I. Vaidilos ir vaidilutės privalo ginti šventosios žemės Lietuvos gyventojus, privalo stabdyti Tautos varymą iš Lietuvos.
II. Mes viską (pa)darysim, kad (su)stabdyti Tautos varymą iš namų, viską (pa)darysim, kad pasauliečiams “internacionalistams” naudingi apsišaukėlių seimų išprotėję budeliai būtų nubausti.
III. Esi naudingas išprotėjusiems budeliams, kurie varo Lietuvos gyventojus iš namų, kurie verčia būti klajokliais Lietuvos gyventojus. Tu nesi žemaitis.
Ne tau, nepataisomas socialiste, spręsti, ar aš žemaitis, ar ne.
Tamstos mentalitetas persunktas rytietišku kolektyvizmu. Ir nors apsimeti Tautos atstovu, tačiau kalbi kaip tipinis socialistas: “Visiems polygiai, o gebėjiami, pastangos – nesvarbu” Ane?
Tuo tarpu senovės baltai, ypač Vakarų Baltai – žemaičiai, kuršiai, prūsai, jotvingiai, sūduviai, buvo INDIVIDUALISTAI. Tiesa, gal šiek tiek kita prasme – jie atstovavo ne tiek save, kiek mažytes, dažniau gimininiais ir santuokos saitais susaistytas bendruomenes. Priešingai nei Rytų Lietuvos (o apie kolektyvistus slavus – net nekalbu), Žemaitijos ir kt. regionai dėl tokio individualizmo net nesijungė į stambesnius darinius (kai kur, pvz., Vykinto žemėse) šie procesai visgi vyko, bet jie buvo labai vangūs. Netikite manimi – paskaitykite istorikų darbus. Toks vakarų baltų (pirmiausia – žemaičių) bruožas juose dažnai nurodomas.
Taigi, žemaitiškos dvasios nepažinusiams kolektyvistui-socialistui nereiktų nurodinėti, kas gali būti žemaičiu, o kas ne. Nejuokauju – pačiam iki internacionalo tikrai nedaug trūksta. Socialistinės tvarkos laikais būtum aktyvus tos sistemos tarnas. Tuo neabejoju.
Rytietiškas kolektyvizmas, individualizmas, socialistas, internacionalas – durniau, ne apie tai mintis eina. Iš tuščio į kiaurą pilstai, komunistinį šlamštą.
“Visiems polygiai, o gebėjiami, pastangos – nesvarbu”, – durniau, ne apie tai mintis eina. Nė viename tekste nebuvo net paslėptos minties apie lygiavą. Apsiramink. Visiškai nesusigaudai aplinkoje ir bendrauti nesugebi dalykiškai. Tekstuose, JK. Kad sustabdyti Tautos varymą svetur, reikia mums karališkos (JK) sitemos. Tik tiek, durniau. Tu nesi žemaitis.
Tau pateikta labai daug su JK palyginamųjų skaičių, kurie parodo Lietuvos žmonių klaikų vergišką išnaudojimą. Bet kokia kaina mums reikia išjungti klaikos vergovinės sistemos erodus, mums reikia tvarką padaryti. Kai skaičiai padeda išvengti beprasmių ginčų, o tu vis tiek durnai atsikalbinėji, vis tiek gini vis žiaurėjančių erodų sukurtą bei vis baisesnę sistemą ir dar jaunimą kaltini. Apsiramink.
Laiško turinys su įspėjimu, įteiktas, prezidentui, “premjerei”, “finansų ministrei” ir “valdančiųjų” partijų atamanams.
________________
Apie katastrofą
Lietuva – sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje taikos metu. Bemaž, pusė darbininkų išvyko svetur gyventi bei dirbti ir bijo sugrįžti todėl, kad Lietuvoje yra naudojamos mokesčių taisyklės – plėšikiškos. Tai yra akivaizdžiai matoma, paskaičiavus surinkto biudžeto dalį, tenkančią vienam gyventojui (neskaitant ES biudžeto pinigų). Lyginant su Jungtine Karalyste (JK), plėšikiškai surinktas biudžetas (2018) Lietuvoje yra perteklinis, bemaž, dviem milijardais eurų. Todėl, Lietuvoje yra galimybė bei gyvybiškai svarbi būtinybė:
1) panaikinti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD);
2) panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausioms maisto prekėms, vaikiškiems drabužiams bei avalynei;
3) panaikinti “sodros įmokų grindis”, taikomas nuo 2018 sausio 1;
4) atsisakyti visokiausių naujų mokesčių prisigalvojimo.
Įspėjimas valstybinių įstaigų tarnautojams
Mokesčių pertvarkymui, finansų ministerija pakvietė susiburti į darbo grupę iš prezidento kanceliarijos, vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų ir kitokių įstaigų. Jei ši darbo grupė nepaisys aukščiau išvardintų visų keturių patarimų, prezidente Gitanai Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, valdančiųjų partijų vadovai ir kiti bendradarbiavusieji būsite apkaltinti įžūliu bei nusikalstamu plėšikavimu ir gyventojų (iš)varymu iš Lietuvos.
Priedai, kad suvokti plėšikišką biudžeto surinkimą Lietuvoje
Numeris 1. Jungtinėje Karalystėje darbininkui:
– tenka į rankas 1432.97€ (iš mažiausios algos dydžio);
– reikia sumokėti 182.45€ mokesčių (nuo mažiausios algos dydžio).
Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkui:
– tenka į rankas 447.23€ iš MMA dydžio;
– tenka sumokėti 159.77€ mokesčių nuo MMA dydžio.
Jei kitaip, Lietuvoje surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
(2020 kovo skaičiai)
Numeris 2. Jungtinėje Karalystėje:
– PVM yra 20%;
– PVM = 0 būtiniausioms maisto prekėms (nedarant biznio iš maisto prekybos);
– PVM = 0 vaikiškiems drabužiams, avalynei (nedarant biznio iš tėvų, auginančių vaikus).
Numeris 3 (apibendrinimas). Tai ko nėra JK, Lietuvoje nežmogišku būdu surenkami tokie pertekliniai mokesčiai bei įmokos:
1) 2018 metais, buvo plėšikiškai surinktas PSD iš dirbančių ir net iš nedirbančiųjų – 1264013917€ (duomenų šaltinis – lietuvosfinansai.lt);
2) plėšikiškai surenkamas PVM kai gyventojai perka maistą, kai perka vaikams drabužius bei avalynę;
3) nuo 2018 sausio 1, iš mažesnio nei MMA dydžio plėšikiškai surenkamos padidintos įmokos – taip vadinamosios „sodros įmokų grindys” (lukašenkiškas dykaduonių mokestis), kai reikia mokėti įmokas nuo MMA dydžio net ir tada kai alga mažesnė nei MMA.
Kodėl daromi palyginimai su JK? Todėl, kad daugiausia Lietuvos skurstančiųjų gyventojų pasirinko išgyvenimą toje buvusioje ES karalystėje, palygindami bei svarstydami gyvenimo ir veiklos sąlygas. JK ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
2021 vasaris