Kiek daiktų, gautų iš darbdavio ar partnerio, jūs iš ties naudojate? Suskaičiuoti jiems tikriausiai pakaks ir vienos rankos pirštų, nors per pastaruosius penkerius metus tokių daiktų greičiausiai gauta kelios dešimtys. Skirtumą tarp išsaugotų ir pamirštų lemia ne kaina – brangiausios dovanos dažnai keliauja į stalčių pirmos.
Trys sąlygos, kurias atitinka kiekvienas išlikęs daiktas
Pažiūrėkite į savo darbo stalą. Tai, kas ant jo išgyveno ilgiau nei metus, beveik visada atitinka tuos pačius kriterijus.
Daiktas naudojamas kasdien arba bent kas savaitę. Puodelis, užrašinė, termosas, kabelis, nešiojamas įkroviklis. Naudojimo dažnis svarbesnis už bet kokį dizainą.
Daiktas nekelia gėdos prieš kitus. Jeigu logotipas užima pusę paviršiaus ryškiai raudona spalva, daiktas dingsta iš viešų erdvių, net jeigu funkcionaliai puikus.
Daiktas kokybe bent nedaug pranoksta tai, ką žmogus pirktų sau pats. Būtent čia slypi visa esmė: dovana turi būti šiek tiek geresnė nei įprastas kasdienis pasirinkimas.
Tuo tarpu apgalvotos verslo dovanos veikia visiškai kitaip nei atsitiktinai iš katalogo pasirinktas niekutis — jos primena apie įmonę tada, kai apie ją apskritai negalvojama, ir daro tai be jokio papildomo biudžeto.
Kur dingsta pinigai
Pasiskaičiuokime paprastą pavyzdį. Įmonė perka 200 dovanų partneriams po 15 eurų — trys tūkstančiai eurų. Jeigu realiai naudojama tik ketvirtadalis, veiksminga išlieka 750 eurų vertės dalis, o likę 2 250 eurų virsta šiukšlėmis su logotipu.
Alternatyva: 80 dovanų po 35 eurus — 2 800 eurų. Jeigu naudojama trys ketvirtadaliai, veiksminga dalis siekia daugiau nei 2 000 eurų.
Suma beveik ta pati. Rezultatas skiriasi tris kartus. Tai vienintelis skaičiavimas, kurį iš tikrųjų verta atlikti prieš užsakant.
Ką rodo praktika Lietuvos rinkoje
„Anksčiau užsakydavome visiems vienodai. Dabar dalinam į tris grupes ir bendra suma nepakito, tik pasiskirstė kitaip”, — pasakoja vienos IT bendrovės administracijos vadovė.
Toks skirstymas paprastas. Pirmoji grupė — keliolika svarbiausių partnerių, kuriems skiriama daugiau. Antroji — komanda, kur svarbiausias kriterijus yra kasdienis naudingumas. Trečioji — platesnis kontaktų ratas, kur užtenka simboliško, bet tvarkingo daikto.
Klaida, kurią daro dauguma įmonių, yra bandymas visoms trims grupėms duoti tą patį. Rezultatas: partneriams per pigu, komandai per beasmeniška, kontaktams per brangu.
Sezoniškumas, kuris viską pabrangina
Lapkritis ir gruodis — brangiausias metas užsakyti bet ką. Gamintojų eilės ilgėja, terminai tempiasi, o pasirinkimas siaurėja iki to, kas dar likę sandėlyje.
Įmonės, kurios sprendimus priima rugsėjį, dažniausiai gauna ir geresnę kainą, ir platesnį asortimentą. Tos, kurios pradeda gruodžio pirmą savaitę, renkasi iš likučių ir moka už skubą.
Yra ir visai kitas kelias — nesirišti prie Kalėdų. Dovana, atsiųsta be jokios progos vasario viduryje, prisimenama gerokai geriau nei ta, kuri atkeliauja kartu su dar dvidešimčia kitų.
Trys tipai, kurie beveik visada pasiteisina
Kasdienio naudojimo daiktai. Termopuodelis, kokybiška užrašinė, nešiojamas įkroviklis, gerų sąnaudų rašiklis. Nuobodu, bet veikia.
Maisto rinkiniai iš vietinių gamintojų. Suvartojami, todėl neužima vietos, ir beveik niekada neatsiduria šiukšliadėžėje. Trūkumas — neturi ilgalaikio priminimo efekto.
Praktiški tekstilės gaminiai. Kokybiškas džemperis ar pledas nešiojamas metų metus, nors kainuoja daugiau nei įprastas suvenyras.
Pakuotė sveria daugiau, nei atrodo
Tas pats daiktas, įteiktas skirtingai, palieka skirtingą įspūdį. Permatomas maišelis su lipduku ir tvarkinga dėžutė kainuoja kelių eurų skirtumą, o suvokiama vertė skiriasi kur kas labiau.
Antra detalė — ranka rašytas sakinys. Ne visam sąrašui vienodas, o bent svarbiausiems partneriams asmeninis. Atspausdintas standartinis tekstas atlieka priešingą darbą: jis parodo, kad gavėjas buvo eilutė lentelėje.
Trečia — pristatymo laikas. Dovana, atkeliavusi gruodžio 12-ąją, pastebima. Ta pati dovana gruodžio 23-iąją nugula į krūvą su visomis kitomis ir dingsta.
Ko vengti bet kokia kaina
Daiktai, kurių funkcija nesuprantama iš pirmo žvilgsnio. Jeigu gavėjas turi skaityti instrukciją, kad suprastų, ką laiko rankose, dovana jau pralaimėjo.
Personalizuoti daiktai su gavėjo vardu, jeigu vardas gali būti parašytas su klaida. Viena raidė sugadina viską ir palieka priešingą įspūdį nei planuota.
Antra tos pačios dovanos versija. Trys metai iš eilės ta pati užrašinė kitokia spalva rodo, kad apie gavėją niekas negalvojo.
Vienintelis klausimas, kurį verta užduoti sau
Prieš patvirtinant užsakymą pakanka įsivaizduoti vieną situaciją: ar aš pats šitą daiktą pasiimčiau namo, jeigu jį rasčiau ant stalo be jokio užrašo apie tai, kas dovanojo?
Jeigu atsakymas neigiamas, jokia pakuotė ir jokia atviruko frazė padėties neišgelbės. Jeigu teigiamas — logotipas ant to daikto dirbs metų metus ir nieko daugiau nekainuos.
Tai, beje, paaiškina ir kitą reiškinį. Įmonės, kurios dovanoms skiria mažiau vienetų, bet daugiau dėmesio, dažniausiai gauna atsakymą — padėkos žinutę, nuotrauką, paminėjimą pokalbyje. Tos, kurios išsiuntinėja šimtus vienodų pakuočių, negauna nieko ir daro logišką išvadą, kad dovanos neveikia.
Neveikia ne dovanos. Neveikia sprendimas, priimtas per penkias minutes tarp dviejų susitikimų.
