Šiais laikais kone kiekvienas kavinėje esame atsakinėję į el. laiškus, oro uoste tikrinę banko sąskaitą ar viešajame transporte vedę telefono PIN kodą. Tai jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – išmanieji telefonai lydi mus kiekviename žingsnyje. Vis dėlto žinovai atkreipia dėmesį, kad kartu su išmaniųjų įrenginių naudojimu viešose erdvėse kyla ir mažai aptariama, bet svarbi privatumo rizika.
„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, jautri asmeninė informacija gali patekti į netinkamas rankas ne tik kibernetinių atakų metu – kartais pakanka vos vieno smalsaus žvilgsnio į telefono ekraną.
Tokį informacijos perėmimo būdą saugumo specialistai vadina „shoulder surfing“ (liet. „žiūrėjimu per petį“) – tai padėtis kai konfidencialūs duomenys sužinomi tiesiog stebint kito žmogaus telefono ekraną.
„Dažnai galvojame, kad didžiausia grėsmė mūsų duomenims slypi internete, tačiau realybėje nemaža dalis informacijos gali nutekėti tiesiog pažvelgus į išmaniojo įrenginio ekraną. Kai telefoną naudojame viešose vietose – viešajame transporte, kavinėse, prekybos centruose ar įvairiose susibūrimo vietose, dažnai net nesusimąstome, kad šalia esantys žmonės gali stebėti tai, ką darome“, – teigia E. Tamelytė.
Reali rizika, kurios neįvertiname
Nors daugeliui šis informacijos nutekėjimo būdas gali atrodyti kaip nekeliantis reikšmingos rizikos, mokslinių tyrimų rezultatai verčia sunerimti.
Tyrėjų duomenimis, iki 30 proc. keturių skaitmenų telefono PIN kodų gali būti atspėti juos stebint iš šono. Dar didesnė rizika kyla naudojant ekrano braukimo („pattern“) atrakinimo metodą – iki 64 proc. tokių modelių galima tiksliai atkurti juos pamačius vos vieną kartą.
Pasak E. Tamelytės, ši rizika nuolat didėja, kadangi išmaniuosiuose telefonuose kaupiame vis daugiau jautrios informacijos – jungiamės prie internetinės bankininkystės, tikriname darbo el. paštą, saugome svarbius dokumentus ir prisijungimų duomenis.
„Kartais pakanka vos kelių sekundžių, kad šalia esantis žmogus įsimintų įvedamą PIN kodą ar slaptažodį. Be to, tokiu būdu gali būti pastebėta ir kita jautri informacija – bankinių programėlių duomenys, asmeninės žinutės ar net dviejų faktorių autentifikavimo kodai. Tokie informacijos nutekėjimai gali turėti skaudžių pasekmių – nuo socialinių tinklų paskyrų perėmimo ir finansinių nuostolių iki svarbios verslo informacijos nutekėjimo“, – įspėja „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.
Viena didžiausių problemų, anot ekspertės, yra tai, kad dauguma nesusimąstome, kiek informacijos mūsų išmaniojo telefono ekranas gali atskleisti aplinkiniams.
„Iš tiesų telefoną dažnai laikome tokioje padėtyje, kurioje jo ekranas yra puikiai matomas šalia ar už nugaros sėdintiems bei stovintiems žmonėms. Be to, įvairius atrakinimo kodus vedame kone automatiškai ir neįvertinę mus supančios aplinkos. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad daugelis žmonių naudoja trumpus ir lengvai įsimenamus kodus. Tačiau šiandien turime galimybę pasinaudoti daugybe priemonių, padedančių apsaugoti mūsų asmeninius duomenis“, – dalijasi E. Tamelytė.
Kaip apsaugoti savo ekraną nuo pašalinių žvilgsnių?
Saugumo specialistai pabrėžia, kad vizualinio duomenų nutekėjimo riziką galima gerokai sumažinti paprastais kasdieniais įpročiais.
„Visų pirma verta atkreipti dėmesį į aplinką prieš įvedant slaptažodžius ar atidarant jautrias programėles. Jei šalia daug žmonių, geriau palaukti saugesnės aplinkos ar bent jau pridengti ekraną ranka. Net toks paprastas veiksmas gali apsunkinti galimybę pamatyti įvedamą kodą“, – sako E. Tamelytė.
Taip pat patariama naudoti ilgesnius PIN kodus ar, esant galimybei, biometrinį autentifikavimą – piršto atspaudą ar veido atpažinimą. Taip pat naudinga riboti pranešimų turinio matomumą užrakintame ekrane, kad net atsitiktinai į užrakinto telefono ekraną pažvelgęs žmogus nepamatytų jūsų asmeninių žinučių ar el. laiškų.
Šią problemą padeda spręsti ir inovatyvūs technologiniai privatumo sprendimai. Neseniai pristatytas „Samsung“ bendrovės „Galaxy S26 Ultra“ išmanusis telefonas pasižymi integruota „Privacy Display“ ekrano funkcija, kuri riboja turinio matomumą iš šono.
„Ši technologija veikia valdydama šviesos sklaidą pikselių lygmeniu, todėl vartotojui vaizdas išlieka ryškus, bet žiūrint iš didesnio nei 45 laipsnių kampo ekranas tampa sunkiai įskaitomas. Vartotojai gali patys pasirinkti, kada ši funkcija aktyvuojama ar išjungiama, reguliuoti jos intensyvumą bei nustatyti, kurioms programėlėms ji turėtų būti taikoma – pavyzdžiui, bankininkystės, el. pašto ar kitoms jautrius duomenis kaupiančioms aplikacijoms“, – dalijasi E. Tamelytė.
Nors padažnėjusios kibernetinės atakos kelia didžiulį visuomenės nerimą, svarbu nepamiršti, kad praktikoje duomenys neretai nuteka gerokai paprastesniais būdais. Todėl šiandien saugumą skaitmeninėje erdvėje galime užtikrinti ne tik stipriais slaptažodžiais ar antivirusinėmis programomis, bet ir atsakingai naudojant išmaniuosius įrenginius viešose erdvėse.
Parengta pagal „Samsung“ pranešimą
