Saugodami šilumą, dažniausiai pasistengiame sandariai užsidaryti langus ir duris, kad liktų kuo mažiau plyšių šalčiui prasiskverbti. Vis dėlto šiltose ir nevėdinamose patalpose glūdi naujas nematomas pavojus – pelėsis. Didėjant oro drėgmei namuose ima kauptis kondensatas, kuris ir sudaro palankią terpę susidaryti pelėsiui. Siekiant išvengti galimos drėgmės žalos, žinovai pataria imtis kelių svarbių priemonių.
Svarbus vėdinimas
Žinovai atkreipia dėmesį, kad pelėsis dažniausiai atsiranda dėl padidėjusios drėgmės ir nepakankamos ventiliacijos. Riziką taip pat didina temperatūrų skirtumai bei nesandarios pastato konstrukcijos – langai, stogas, sienos ar vamzdynai, dėl kurių patalpose susidaro sąlygos kauptis kondensatui.
Didėjant oro drėgmei ir keičiantis oro sąlygoms patariama įvertinti, ar būstas tinkamai apšiltintas: turėtų būti palaikoma stabili patalpų temperatūra, kad mažėtų kondensato susidarymo rizika.
„Rekomenduojame reguliariai tikrinti langų ir durų sandarinimo tarpines bei įvertinti jų būklę. Pastebėjus susidėvėjimą ar pažeidimus, jas reikėtų pakeisti – tai paprasta prevencinė priemonė, padedanti išvengti perteklinės drėgmės kaupimosi patalpose“, – sako įmonės „PortalPRO“ draudimo segmento vadovas Giedrius Kazlauskas.
Ne mažiau svarbu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą. Reguliari oro apykaita padeda kontroliuoti drėgmės lygį, todėl virtuvėje ir vonios kambaryje rekomenduojama įrengti efektyvias ventiliacijos sistemas, užtikrinančias šviežio oro srautą ir vėdinimą. Tai ypač aktualu šaltuoju sezonu, kai vėdinti patalpas atidarius langus vengiama.
Taip pat svarbu užtikrinti efektyvią pastato hidroizoliaciją – apžiūrėti pamatus, palėpę ir stogo konstrukcijas, kad drėgmė nepatektų į pastato vidų.
Draudimas nuo pelėsio negelbės
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pabrėžia, kad ilgą laiką besikaupianti drėgmė ir pelėsis paprastai nėra laikomi draudžiamuoju įvykiu.
„Draudimas padeda staigaus ir netikėto įvykio atveju – pavyzdžiui, įvykus vandens nuotėkiui ar trūkus vamzdžiui. Tačiau ilgainiui dėl nepakankamos ventiliacijos ar netinkamos būsto priežiūros atsirandantis pelėsis paprastai nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu. Todėl kasdienė profilaktika ir atsakinga priežiūra yra patikimiausias būdas išvengti didesnių pažeidimų“, – sako žinovė.
Giedrius Kazlauskas pataria reguliariai valyti radiatorius nuo dulkių ir prireikus pašalinti iš šildymo sistemos susikaupusį orą, kad ši veiktų efektyviai ir padėtų drėgmei greičiau išgaruoti.
Kasdieniai įpročiai ir drėgmės kontrolė
Drėgmės lygis namuose dažnai priklauso ir nuo kasdienių įpročių. Patalpas patariama vėdinti trumpai, bet dažnai – po 5-10 minučių kelis kartus per dieną. Toks vėdinimas padeda efektyviau pašalinti susikaupusį drėgną orą nusimaudžius ar gaminant maistą.
„Drabužius ir rankšluosčius rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamose patalpose arba naudoti elektrines džiovykles, kurios nedidina oro drėgmės. Net ir 5-10 centimetrų atstumas tarp džiovinamų tekstilės gaminių ir šaltų sienų leidžia orui laisviau cirkuliuoti ir sumažina pelėsio susidarymo riziką“, – sako įmonės „PortalPRO“ draudimo segmento vadovas Giedrius Kazlauskas.
Siekiant išlaikyti patalpas sausas, rekomenduojama reguliariai nuvalyti nuo langų rėmų ir palangių susikaupusį kondensatą. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad radiatoriai būtų švarūs ir neužstatyti – tai padeda užtikrinti tinkamą oro judėjimą. Vis dėlto, esant ilgalaikei drėgmei, specialūs drėgmės surinkėjai ar oro valytuvai su reguliavimo funkcija gali būti veiksminga priemonė, padedanti stabilizuoti patalpų mikroklimatą ir sumažinti pelėsio susidarymo tikimybę.
Kur dažniausiai formuojasi pelėsis
V. Katilienė sako, kad smarkiai patalpas ir pastatą pažeidžiantis pelėsis dažniausiai susidaro prie išorinių sienų – jų kampuose, aplink langus ir ant palangių, taip pat už baldų, ypač statomų arti išorinių atitvarų. Vonios kambariuose didesnė rizika kyla dušo zonose, silikoninėse ar plytelių siūlėse bei ant lubų – paviršiuose, kuriuose kondensatas kaupiasi lengviausiai.
„Atsakinga būsto priežiūra ir nuosekli drėgmės kontrolė padeda apsaugoti konstrukcijas bei apdailą nuo ilgalaikių pažeidimų ir sumažina remonto darbų poreikį ateityje“, – pabrėžia „Gjensidige“ žinovė.
Pelėsio židiniai gali susiformuoti vandens pratekėjimo vietose, ypač tose konstrukcijų dalyse, kurios liečiasi su gruntu ar yra nepakankamai izoliuotos. Rūsiuose didesnę pelėsio susidarymo riziką lemia nepakankama pamatų ir sienų izoliacija, padidėjusi drėgmė bei žemesnė temperatūra – tokios sąlygos sudaro palankią terpę pelėsiui atsirasti ant sienų, grindų ar kampuose.
Pelėsio naikinimas ir prevencija
Atsiradus pelėsiui, svarbu nedelsiant imtis tinkamų šalinimo priemonių. Pažeistus paviršius rekomenduojama valyti specialiomis priešgrybelinėmis priemonėmis, skirtomis pelėsiui naikinti, o tam tikrais atvejais gali būti naudojami ir acto ar spirito pagrindu pagaminti valikliai. Vis dėlto vien paviršiaus dezinfekavimo nepakanka – būtina kruopščiai nuvalyti ir išdžiovinti pelėsio pažeistas vietas bei pašalinti drėgmės šaltinius, siekiant užkirsti kelią tolesniam plitimui.
Po valymo svarbu imtis prevencinių priemonių – užtikrinti tinkamą vėdinimą ir pasirūpinti pastato sandarumu. Tik pašalinus pelėsio atsiradimo priežastis galima sumažinti jo pasikartojimą.
Parengta pagal „Gjensidige“ pranešimą
