Prieš keletą dienų Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus kvietimu įvyko Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, ideologo ir pirmojo viršininko Vlado Putvinskio mirties 97-ųjų metinių minėjimas. V. Putvinskis 1927 m. parengė pagrindinius šauliams įsakus: ginti Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę, pačiam šviestis ir šviesti kitus, stiprinti valią ir kūną, būti drausmingam ir mandagiam, gerbti ginklą, būti teisiam ir teisingam, tesėti duotą žodį, būti budriam, saugoti valstybės turtą, branginti šaulio vardą ir lietuvio garbę.
Minint Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją, prisiminėme ir neseniai Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos namų salėje įvykusį Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šaulių Štabo aptarnavimo kuopos, vadovaujamos Juozo Klimkevičiaus, narių susirinkimą. Susirinkimas buvo pradėtas Padėkos šventomis Mišiomis, kurias aukojo aktyvus kuopos šaulys – bažnyčios klebonas teologijos licenciatas Evaldas Vitulskis.
Kauno šaulių rinktinė buvo atkurta 1989 m. lapkričio 19 dieną ir pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Dabar rinktinei pakiliai vadovauja didelį moralinį autoritetą šauliams turintis atsargos kapitonas Vytautas Žymančius. Jis pasižymi savo nuoširdžiu paprastumu, jautrumu ir talentingu vadovavimu nelengvoms užduotims vykdyti. Jam vadovaujant žymiai pagausėjo rinktinės narių skaičius, pasiruošęs įvykdyti bet kokią Tėvynės gynimo užduotį.
Rinktinė mena vykusiose Nepriklausomybės kovose žuvusį jauną šaulių būrio vadą Vincą Dovydaitį, 1923 m. vykusiame Klaipėdos krašto sukilimo metu žuvusį Kauno „Aušros“ gimnazijos gimnazistą šaulį Algirdą Jasaitį. Rinktinės šauliai daug prisidėjo likviduojant Lietuvos iškilios žvalgės Marcelės Kubiliūtės atskleistą lenkų pogrindinės karinės organizacijos ruošiamą perversmą, aktyviai dalyvavo ir 1941 m. Birželio sukilime, ir vėlesnėse laisvės kovose prieš sovietinį okupantą.
Vytauto Didžiojo 2-ojoje rinktinėje didelį aktyvumą rodo rinktinės Štabo aptarnavimo kuopa. Jos vadas Juozas Klimkevičius, kaip ir minėtas pačios rinktinės vadas, visada pasižymi dideliu pareigingumu, iniciatyviu sugebėjimu burti į šaulių gretas pilietiškai nusiteikusius naujus narius, rengiant juos reikiamai Tėvynės gynybai. Daug užsiėmimų su įvairiomis karinėmis pratybomis vyksta lauke ir miške, engiamos jaunųjų šaulių stovyklos.
J. Klimkevičius stengiasi didinti ir jų švietėjišką išprusimą, geresnį savo krašto istorijos pažinimą, puoselėti lietuvių tautos etninę kultūrą, dvasinių vertybių branginimą, savo krašto gamtos tausojimą. Jis pats, būdamas miškininku, per savo gyvenimą yra pasodinęs apie 5 tūkstančius medžių. Kuopos vadas J. Klimkevičius dažnai jauniesiems šauliams pabrėžia, kad „svarbiausia pasodinto medžio nepamiršti, juo reikia rūpintis kaip vaiku – tuomet jis žaliuos ir džiugins, kuo daugiau Lietuvoje bus medžių, tuo mums visiems bus geriau“.
Rinktinės šauliai Juozą Klimkevičių pažįsta ir kaip gerąjį Kalėdų Senelį. Jis Kalėdų švenčių išvakarėse su simboliniu dovanų krepšeliu aplanko daugelį kuopos šaulių šeimų, palinkėdamas, kad šios šventės pirmučiausiai prasidėtų jų širdyse, skleisdamos gimusio Kūdikėlio Šviesą, tarpusavio ir Tėvynės meilės žiedus.
Patriotinė nuostata ugdoma ir per rengiamas geresnio Lietuvos pažinimo ekskursijas. Pavyzdžiui, didelį pasisekimą turėjo kuopos jaunųjų šaulių, vadovaujamų šaulio Remigijaus Zubavičiaus, surengta ekskursija „Lietuvos himno kūrėjo dr. V. Kudirkos keliais“ ir kitos išvykos.
Kuopoje aktyviai reiškiasi ir kultūros bei meno būrys, vadovaujamas šaulio – Kauno muzikinio teatro solisto Juozo Janušaičio.
Jau virtusiame tradiciniame rinktinės Štabo aptarnavimo kuopos minėtame susirinkime kuopos vadas Juozas Klimavičius aptarė nuveiktus ir planuojamus tolimesnius darbus, stiprinant Lietuvos valstybės nepriklausomybės pamatus, rengiantis pilietinei savigynai, krašto ginkluotai gynybai, reikiamam visuotiniam pasipriešinimui, padėkojo šauliams už jų aktyvią veiklą.
Kuopos susirinkimą pasveikino atvykęs LR Seimo narys Audrius Radvilavičius. Šauliams gražų sveikinamąjį žodį tarė Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vadas ats. kapitonas Vytautas Žymančius, padėkodamas jiems už jų nuveiktus gražius šauliškus darbus. Kalbėjo taip pat kuopos šaulių vyresnieji ir dalyvavę susirinkime Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovai – d. mjr. Gediminas Reutas bei d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas.
Aktyviesiems kuopos šauliams buvo įteikti rinktinės vadovybės Padėkos raštai ir atminimo dovanėlės. Rinktinės vadai – ats. kapitonas Vytautas Žymančius ir Juozas Klimkevičius, kunigas Evaldas Vitulskis bei atvykęs svečias – lietuviško ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius už savo plėtojamą patriotinę veiklą apdovanoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Padėkos raštais. Susirinkimo dalyvė – fortepijono mokytoja ekspertė Aldona Didžiulytė už jaunimo patriotinį ugdymą ir istorinės Atminties sklaidą buvo apdovanota Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Padėkos raštu.
Susirinkimą savo dainomis pagyvino šaulių rinktinės patriotinių dainų ansamblis „Žaibas“, vadovaujamas meno vadovo, žinomo dirigento Rolando Daugėlos.
Gera pažymėti, kad šaulių rinktinės vadovybė bendradarbiavimo ryšius palaiko ir su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, su miesto mokyklomis bei kitomis kultūros skleidimo įstaigomis. Tad miela, kad šiame susirinkime dalyvavo viešnios – Kauno krašto fortepijono mokytojų draugijos pirmininkės pavaduotoja jau minėta mokytoja Aldona Didžiulytė, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir ideologo, brigados generolo Kazio Veverskio artima giminaitė Albina Veverskytė – Morkevičienė ir minėtas svečias – Lietuvos laisvės kovų dalyvis Algirdas Petrusevičius.
Beldžiasi į mūsų namų duris Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šauliai, kaip dauguma mūsų krašto žmonių ir gyvenančių užsienyje lietuvių, šią garbingą datą sutiks su plazdančiomis mūsų valstybės vėliavomis, plačiai atverdami savo namų duris, atverdami ir savo Tėvynei kupinas meilės širdis. Tad tegul Lietuva – vienintelė šioje žemėje mūsų Tėvynė, švenčianti savo atgautą Nepriklausomybę, visada skambės gražiausia styga mūsų sielose, nes ji, anot Vydūno, – yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.
Autorius yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas
